„Panika, jeigu būtų kilusi, būtų kilusi iš karto“, - apie galimą rinkos ir klientų reakciją antradienį žurnalistams sakė prof. R. Rudzkis.
Anot jo, banko perėjimas į valstybės rankas didelių makroekonominių sukrėtimų neatneš.
„Tai turės pirmiausią neigiamą įtaką verslui, kurie laikė sąskaitų. Nežinia, koks verslas, kiek ir kada atgaus (lėšų). Lietuvos bankas turi komentuoti tokius dalykus. Žinoma, kad ne visi visus pinigus atgaus. Kurį laiką triks sąskaitų judėjimas. Matyt, dalis savivaldybių, gyventojų laikė vertybinius popierius. Bet kad čia būtų didelė grėsmė makroekonominiu požiūriu, tai ne“, - sakė R. Rudzkis.
LPK laikinasis prezidentas atkreipė dėmesį, kad „Snore“ neapdrausta yra 2,5 proc. BVP kreditorių reikalavimų, o kitąmet planuojama, kad Lietuvos ūkis augs 3,5 proc.
„Mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP) yra apie 100 mlrd. Lt, taigi 2,5 mlrd. Lt pakibusių verslo ir kitų negarantuotų indėlių sudaro 2,5 proc. BVP. Tai yra milžiniška suma ir labai baisu, jeigu paaiškės, kad turto ir likvidžių aktyvų nėra padengti šiai sumai, tai gali sukelti stagnaciją ir bendro vidaus produkto mažų mažiausiai neaugimą“, - antradienį žurnalistams sakė G. Rainys.
Trečiadienį turėtų paaiškėti, kiek turto yra nacionalizuotame „Snoro“ banke.
DELFI primena, kad trečiadienį neeiliniame posėdyje Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje. Tądien Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad banke trūksta bent milijardo litų vertės vertybinių popierių.
„Snoro“ bankui paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Iki pirmadienio ryto banko veikla sustabdyta, klientai per dieną gali išsigryninti iki 500 litų, neturintiems mokėjimo kortelių, tokią galimybę banko skyriuose planuojama suteikti nuo trečiadienio.
Valstybės institucijos pabrėžia, kad gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų, tiek terminuoti, tiek ir laikomi sąskaitose, yra 100 proc. apdrausti.
Skaičiuojama, kad šiame banke gyventojai yra padėję 4 mlrd. Lt.
