Šis rodiklis yra svarbus šaliai skolinantis tarptautinėse rinkose. Toks aukštas kredito rizikos vertinimas buvo rugsėjo viduryje, o dar prieš tai tik 2009 m. pabaigoje. Tiesa, Lietuvos kredito rizika pradėjo sparčiai kopti į viršų nuo lapkričio pradžios.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė nesureikšmina šių pokyčių.
„Aš manau, kad mes investuotojams labai skaidriai ir labai aiškiai paaiškinsime, kas vyksta. Tai visiškai pavienio banko problema, niekaip nesusijusi su kitais bankais ir niekaip nesusijusi su kokiomis nors sisteminėmis bankų sektoriaus ar ekonomikos problemomis. Manyčiau, kad tai yra natūrali laikina reakcija. Išaiškinus visą situaciją, tikrai, manau, pamatysime priešingas tendencijas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.
Šiuo metu tokį patį kredito rizikos vertinimą turi ir Latvija, tuo metu Estijos rizika vertina 175 punktais.
DELFI primena, kad banką nacionalizuoti nuspręsta įvertinus jo finansinę būklę ir įtarus, kad įsipareigojimai gali būti didesni nei turtas.
Jam paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Iki pirmadienio ryto „Snoro“ veikla iš dalies apribota: išsigryninti ir pervesti negalima daugiau nei 500 Lt.
Valstybės institucijos pabrėžia, kad gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų, tiek terminuoti, tiek ir laikomi sąskaitose, yra 100 proc. apdrausti.
Skaičiuojama, kad šiame banke gyventojai yra padėję 4 mlrd. Lt indėlių.
Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdo 68,10 proc., o Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas – 25,3 proc. banko akcijų, likusi dalis kotiruojama Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
Abu didžiausi „Snoro“ akcininkai, pasak premjero Andriaus Kubiliaus, yra įtariami finansiniais nusikaltimais.
