Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kiekvienam, mokančiam valstybinio socialinio draudimo įmokas, dalį jų kaupti pensijų fonde. Kitaip tariant, šia galimybe pasinaudoję asmenys, dalį „Sodrai“ mokamų įmokų nukreipia į savo sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, šie žmonės pensiją gaus iš dvejų šaltinių: „Sodros“ ir pensijų fondo.
Tokiu atveju „Sodros“ gaunamas pensijos dydis proporcingai bus sumažintas, atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Tiesa, sumažės tik papildomoji pensijos dalis – bazinės pensijos dydžiui įtakos tai neturės. „Sodros“ pensija nemažės ir už tą laikotarpį, kai nedalyvavote kaupime. Dėl dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje kitos socialinės išmokos, pavyzdžiui, ligos ar nedarbo, taip pat nemažės.
Kam atiteks pinigai pensijos gavėjui mirus?
Išmoką iš pensijų fondo bus galima gauti tik sulaukus senatvės pensijos amžiaus arba kai bus paskirta išankstinė pensija. Už fonde sukauptas lėšas privaloma įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką – anuitetą, mokamą iki gyvos galvos. Šias išmokas mokės pasirinkta gyvybės draudimo kompanija, su kuria teks sudaryti anuiteto mokėjimo sutartį. Sukaupta suma bus pervedama į konkrečios bendrovės, įsipareigosiančios mokėti numatyto dydžio anuitetą tol, kol būsite gyvas, sąskaitą. Ar po mirties neišmokėti pinigai gali būti paveldėti, priklausys nuo to, kokį anuitetą pasirinksite – su paveldėjimu ar be jo.
Fonduose kaupiamos pensijos dydis priklauso nuo kaupimo trukmės ir mokamų įmokų dydžio – kuo ilgesnis laikotarpis ir didesnės įmokos, tuo daugiau galima sutaupyti. Negana to, nemažiau svarbu ir tinkamo fondo pasirinkimas, kadangi jis tiesiogiai lemia įmokų grąžą. Dėl to jį reikėtų rinktis atsižvelgiant į veiklos rezultatus ir investavimo strategiją. Be to, įtakos turi ir kaupimo bendrovės atskaitymo dydis – už kaupiamų lėšų tvarkymą šios įmonės ima mokesčius.
Praradus darbą, tapus nedarbingu ar dėl kitų priežasčių nustojus mokėti kaupiamąsias įmokas, anksčiau sukauptos lėšos ir toliau bus investuojamos, o suėjus pensiniam amžiui bus išmokama sukaupta suma. Jei iki to vėl pradėsite dirbti, įmokos iš karto pateks į jūsų sąskaitą pasirinktame fonde.
Atsitikus blogiausiam – mirus iki senatvės pensijos – sukauptos lėšos bus paveldėtos artimųjų.
Tikėtina, kad pradėjusiems kaupti dar jaunystėje, gaunantiems didesnį už vidutinį atlyginimą ir aktyviai stebintiems fondo investicinę veiklą, pensija, sudėjus abu jos šaltinius, turėtų būti didesnė nei ją kaupiant vien tik „Sodroje“.
Pasaulyje veikia trijų pakopų pensijų sistema, 2004 m. pradėta įgyvendinti ir Lietuvoje. Iki tol mūsų šalyje pensijas dirbantiems ir įmokas mokantiems žmonėms garantavo tik valstybinė socialinio draudimo sistema.
I pensijų pakopa
Pirmąją pakopą sudaro pensijų kaupimas vien tik „Sodroje“, kai valstybinio socialinio draudimo pensijos mokamos perskirstant dirbančiųjų įmokas dabartiniams pensininkams.
II pensijų pakopa
Tai – kaupimo būdas, kai dalis įmokų, mokamų „Sodrai“, nukreipiama į dirbančiojo asmeninę pensijų sąskaitą. Kaupti papildomą pensiją antros pakopos pensijų fonduose gali visi valstybiniu socialiniu draudimu apsidraudę asmenys, dar nesukakę senatvės pensijos amžiaus.
Iš pradžių sudaroma lėšų kaupimo privačiuose pensijų fonduose sutartis ir pasirenkamas pensijų fondas, po to kiekvieną mėnesį „Sodra“ perveda nustatytą dalį pensijų dalyvio atlyginimo į pensijų kaupimo sąskaitą. Pervestos lėšos yra investuojamos ir kaupiamos iki pensijų dalyvis sulaukia pensinio amžiaus.
Fonduose kaupiama dalis socialinio draudimo įmokų, skirtų senatvės pensijai, nuolat svyruoja. Ši dalis 2004 m. siekė 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 proc., 2007 m. – net 5,5 proc., 2009 m. – 2 proc., 2012 – 1,5 proc., 2013 m. – 2,5 proc. asmens draudžiamųjų pajamų.
2012 m. pabaigoje Seimui priėmus II pakopos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus, atsirado taip vadinama II+ pakopa („2+2+2“ modelis) garantuojanti, kad nuo 2014 m. į asmeninę pensijos sąskaitą patektų 2 proc. bazinė įmoka iš „Sodros“ mokesčių ir po 1 proc. darbuotojo darbo užmokesčio bei vidutinio šalies darbo užmokesčio, kurį, kaip paramą už dalyvavimą II+ pakopoje, perves valstybė.
2014 m. įsigaliosianti nauja pensijų kaupimo sistema garantuoja tokį „Sodros“ įmokų fondams didėjimą: nuo 2014 m. - 2 proc. „Sodros“ įmokos, 1 proc. nuo savo atlyginimo ir 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) iš valstybės biudžeto kaip skatinamoji įmoka; nuo 2016 m. - 2 proc. „Sodros“ įmokos, 2 proc. savo užmokesčio, 2 proc. VDU iš valstybės; nuo 2020 m. - 3,5 proc. iš „Sodros“, 2 proc. nuo asmens atlyginimo ir 2 proc. valstybės skatinamoji įmoka.
Tiesa, naujiems dalyviams, kurie pensijų kaupimo sutartis sudarys po 2013 m. sausio 1 d., galimybės, kad į pensijų fondus būtų pervedama tik dalis socialinio draudimo įmokos neliks, kadangi pagal priimtus Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimus, asmenys, pasirašę sutartis po įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, šias sutartis pasirašo jau naujomis sąlygomis, t.y. jiems taikoma trijų dalių įmokų į pensijų fondus sistema.
III pensijų pakopa
Trečios pakopos pensijų fondai – tai papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondų sistema, į kurią investuojant galima susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Savanoriškai kaupti papildomą pensiją trečios pakopos pensijų fonduose gali kiekvienas, sudaręs pensijų kaupimo sutartį. Pasirašius šią sutartį atidaroma asmeninė pensijų sąskaita, į kurią bus mokamos įmokos. Jas pagal dalyvio pasirinktą investavimo strategiją investuos šios srities specialistai. Kaupiamos lėšos tampa pensijų dalyvio nuosavybe, o sukaupti pinigai paveldimi. Sukauptas lėšas galima gauti visas iškart arba periodinėmis išmokomis.