„Per praėjusį dešimtmetį paukštininkystė Lietuvoje vystėsi gana sparčiai, padaryta labai didelė pažanga pritaikant Europos Sąjungos reikalavimus. Tačiau nuo šių metų pradžios, pasikeitus ekonominei ir mokesčių situacijai, paukštininkystės plėtra šalyje sustojo ir balansuoja ant išlikimo ribos“, – teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis.
Pasak jo, tokią padėtį sąlygoja keli ekonominiai faktoriai: brangstanti energetika, paskolų gražinimas bankams bei didėjančios palūkanos, ryškūs PVM skirtumai atskirose šalyse, skirtingi valiutų kursai.
Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo 19 proc. PVM tarifas maisto produktams, o Lenkijoje liko nepakeistas 3-7 proc. PVM. Be to, Lenkijoje sparčiai smuko (apie 25 proc.) šios šalies valiutos - zloto - kursas lito atžvilgiu.
Šie faktoriai, anot asociacijų atstovų, išreguliavo kainų paritetą tarp abiejų valstybių. V. Tėvelis atkreipė dėmesį, kad šiandien Lenkijoje paukštienos importo vidutinė kaina 1,5 lito žemesnė už Europos vidurkį, o kai kuriems produktams pastebimas net 10 litų skirtumas. „Kaip valdyti šią situaciją? Kaip skatinti sektorių konkurencingumą?“, – klausė asociacijos prezidentas.
Grūdų perdirbėjų asociacijos atstovai teigė nepajutę taip aštriai problemos, kaip paukštininkystės specialistai, tačiau akcentavo sumažėjusią kombinuotų pašarų gamybą dėl padidėjusio PVM.
Kiaulių augintojų asociacijos atstovai siūlė atkreipti dėmesį į įvežamos produkcijos dokumentus, kurie, jų teigimu, ne visada yra tvarkingi.
Asociacijų atstovų nuomone, būtina skubos tvarka suvienodinti PVM Lietuvoje ir Lenkijoje, o kol neišsilygins mokesčių ir valiutų kursų įtaka produktų palyginamosioms kainoms, reikalinga uždrausti paukštienos ir jos produktų bei kiaušinių įvežimą perpardavimui, leidžiant įvežti tik toms įmonėms perdirbimui, kurios gamina galutinį produktą ir turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.
„Svarbu gamybą vystyti tokiomis sąlygomis, kad būtų galima mūsų produktus parduoti Lietuvoje (taip liktų patenkintas vartotojas) ir produkciją taip pat eksportuoti“, – akcentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas. Pasak jo, griežtinamos produkcijos įvežimo sąlygos (jei per 2008 m. sausio mėn. įvežta 10 tūkst. tonų įvairios produkcijos, tai 2009 m. per tą patį laikotarpį – 1,5 tūkst. t mažiau), tikrinama prekyba turguose, mažėja pažeidimų dėl ženklinimo. „Gyvulių sveikatos sistema atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Tikrai nesutinku, kad pas mus yra griežtesni ar net papildomi reikalavimai produkcijai nei kitose Europos šalyse – to tikrai nėra“, – teigė K. Lukauskas. Jam pritarė ir Muitinės departamento atstovas, teigdamas kad šiuo metu įvežamos mėsos srautai pilnai kontroliuojami. Tarnybos direktorius nusistebėjo asociacijų atstovų priekaištais dėl įvežamos produkcijos srautų: „Juk jūs patys ją įvežate“. Asociacijų vadovai teigė produkciją įvežantys dėl to, kad neprarastų rinkos dalies bei padėtų sau sunkioje dabartinėje situacijoje.
ŽŪM priekaištauta ir dėl kasos aparatų atsisakymo turguose. Asociacijų atstovų nuomone, jie būtų suvienodinę konkurencines prekybos sąlygas.
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad be rimtos ES lėšų paramos stambios perdirbimo įmonės vargiai galės konkuruoti, o joms skiriama 200 tūkst. eurų parama, numatyta Kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, yra per maža.
„Ministerija peržiūri ir paprastina paramos skyrimo tvarką ne tik ūkininkams, bet ir bendrovėms, kiaulių kompleksams, paukštynams. Bus galima per vieną projektą įsisavinti visam laikotarpiui numatytą 400 tūkst. eurų paramą, svarstoma galimybė peržiūrėti gyvybingumo rodiklius paramos gavėjams. Taip pat ministerijos vadovybė daug pastangų deda apskaitos sistemos turgavietėse sutvarkymui. Na, o klausimas dėl susijusių įmonių rėmimo kol kas yra diskusijų lygmenyje. Svarbu pasiekti bendrą tikslą, kad verslas išgyventų šį nelengvą laikotarpį, o Europos Sąjungos parama būtų įsisavinta iki paskutinio cento“, – kalbėjo viceministras Aušrys Macijauskas.
Ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė pristatė Europinės paramos įsisavinimą, dėl kurios nuogąstavo asociacijų atstovai: „ Šiais metais turime išmokėti 2007 metų lėšas. 900 mln. litų ES lėšų tikrai bus išmokėtos, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje jau užkontraktuota apie 90 proc. šios sumos. Tad paramos mokėjimo rodikliai yra gana optimistiški“.
Sekretorė atkreipė dėmesį, kad Europos Komisijai pateikti pasiūlymai dėl Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos keitimo. Juose numatyta daug paramos įsisavinimą palengvinančių sąlygų, pavyzdžiui, sąskaitų apmokėjimo tvarka. Šiuo metu ūkininkai visus pinigus, reikalingus projektui finansuoti, privalo pasiskolinti iš banko ar kitų kreditorių. Parama, kaip kompensacija, jam išmokama vėliau. Ūkininkams palengvėtų našta, jei jie galėtų skolintis tiek pinigų, kiek reikia, atskaičius paramą, t. y. 40–50 proc. nuo projekto vertės.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad analizuojamos ir finansinės inžinerijos priemonių taikymo galimybės (garantijų kreditams išplėtimas, palūkanų kompensavimas ir t.t.). Tai padėtų gaivinti verslą.
„Laukiame jūsų pasiūlymų, kaip galėtume bendromis jėgomis suvaldyti susidariusią situaciją. Tikimės, kad susirinkę kovo pabaigoje jau galėsime diskutuoti apie konkrečias verslo gaivinimo priemones“, – intensyvią diskusiją užbaigė viceministras Aušrys Macijauskas.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją