Kils atlyginimai ir didės pensijos
Žinomi Lietuvos ekonomistai prognozuoja, jog ekonominės situacijos gerėjimas 2016-aisiais jausis visoje šalyje. Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, tai prognozuoti pakankamai lengva mat per 25-erius nepriklausomybės metus ši tendencija pasireikšdavo bene kasmet.
„Tai yra labai saugu prognozuoti, kad ir kiti metai bus geresni nei 2015 metai. Kiekvienais metais mes gyvename vis geriau, didėja gyventojų perkamoji galia ir yra tik išskirtiniai atvejai , kai mūsų pragyvenimo kokybė ir materialinė gerovė mažėja. Tokie metai buvo 2009-ieji ir buvo dar vieni metai po Rusijos krizės“, - sako N. Mačiulis.
Jis atkreipia dėmesį, kad gerėjant ekonominei situacijai šalyje, dar labiau augs ir gyventojų pajamos. Jam antrina ir „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, atlyginimai augs kur kas sparčiau nei šalyje didės infliacija.
„Darbo užmokestis pradėjo kilti praktiškai jau nuo 2014-ųjų metų. Senatvės pensija ir darbo užmokestis viešojo sektoriaus darbuotojams praktiškai pradės kilti tik kitais metais. Manau, kad kiti metai bus tie metai, kai didžioji dalis gyventojų pajus pajamų didėjimą. Turint omenyje naftos kainų tendencijas, kuomet dabar naftos kaina 37 doleriai už barelį, tai vidutinė infliacija turėtų būti gerokai mažesnė nei vidutinis darbo užmokesčio augimas. Tame tarpe netgi ir viešajame sektoriuje. Manyčiau, tai yra tikrai džiugi žinia“, - šypsosi Ž. Mauricas.
Atlyginimų pokyčius pajus daugiau žmonių
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad metai bus džiugūs ne tik minimalų, bet ir vidutinį darbo užmokestį gaunantiems gyventojams mat ateinančiais metais tikimasi ekonomikos augimo, o tai veiks tokius rodiklius kaip nedarbo lygis ar vidutinė mėnesį alga. Ekonomisto teigimu, gerėjanti ekonominė situacija šalyje turėtų veikti ir gyventojų nuotaikas bei bendrą atmosferą.
„Manoma, kad vidutinis darbo užmokestis turėtų augti panašiu tempu kaip 2015 metais, gal net šiek tiek sparčiau dėl to, kad vietoj defliacijos turėsime tam tikrą infliaciją. Darbuotojų ir darbdavių derybose atsiras toks argumentas kaip pinigų perkamosios galios mažėjimo kompensavimas, darbuotojai reikalaus pakelti algas. Ne tik dėl to, kad jas reikia pakelti, bet ir dėl to, kad kainos kyla sparčiau“, - teigia G. Nausėda.
Kitas svarbus aspektas, anot jo, kad atlyginimai ne tik kils, bet apčiuopiamus pokyčius pajus ir kur kas didesnė gyventojų dalis kai tuo tarpu iki šiol finansinės padėties gerėjimą galėjo pajusti tik 15-20 proc. šalies gyventojų.
„Šiuo metu dažnai tenka girdėti, kad vidutinis atlyginimas auga, tačiau nei man, nei mano draugams, nei artimiesiems jis neišaugo, tai klausimas, kam jis auga. Matyt, taip yra todėl, kad atlyginimai auga, auga apčiuopiamai, bet pakankamai nedidelei daliai Lietuvos žmonių. Tuo tarpu didžiajai daliai Lietuvos žmonių atlyginimai iš tikrųjų nepasikeitė. 2016 metais, aš manau, kad imtis žmonių, kuriems atlyginimai vis dėlto tikrai pasikeitė, padidėjo, turėtų plėstis ir tai, ko gero, veiks ir bendrą vartotojų nuotaiką šalyje“, - prognozuoja G. Nausėda.
Tuo tarpu Ž. Mauricas primena, kad nors ekonominė situacija gerės, nereikėtų užmigti ant laurų, kad nenutiktų taip, kaip nutiko prieš 2008-ųjų krizę, kuriai šalis buvo visai nepasiruošusi.
„Aišku, čia signalas valdžiai, kad nereikia užmigti ant laurų ir kad rinkimams praėjus netektų vėl mažinti (darbo užmokesčio – DELFI). Siūlyčiau per daug neatsipalaiduoti, tęsti pradėtus darbus, didinti Lietuvos konkurencingumą, pritraukti užsienio investuotojus tam, kad Lietuva toliau vytųsi Vakarų Europos valstybes, kad nebūtų tokio atsipalaidavimo kaip 2006-2007 metais“, - sako ekonomistas.
Maisto kainų šuolių būti neturėtų, o naftos kainos nekils
G. Nausėda paklaustas, ar galima prognozuoti, kaip kis maisto kainos ateinančiais metais, tikina, kad stebint dabartinę padėtį galima prognozuoti, jog didelių kainų šuolių būti neturėtų, tačiau kainų pokyčius į vieną ar į kitą pusę gali lemti derlius ar pagrindinių maisto produktų kainų pokyčiai pasaulinėje biržoje. Vis dėlto ekonomistas atkreipia dėmesį, kad didelę Lietuvos vartotojų krepšelio dalį sudaro energetinės išlaidos, kurios yra susijusios su naftos kainomis,o šios bent jau metų pradžioje bus žemesnės nei buvo tikėtasi.
„Ilgą laiką buvo manoma, kad naftos kainos pasieks dugną ir 2016 metais bus didesnės negu 2015 metais, bet paskutinės 2015 metų savaitės parodė, kad dugnas dar nebuvo visiškai pasiektas ir 2016 metus mes pasitiksime gerokai mažesnėmis kainomis negu dar visai neseniai buvo manyta. Todėl galimas dalykas, kad kai kurioms institucijoms teks peržiūrėti ir vidutines naftos kainos prognozes 2016 metais.
Jeigu taip atsitiktų ir naftos kainos ilgesnį laiką užsibūtų žemumose, aišku, kad tai turės įtakos ir infliacijos rodikliams. Lietuvoje ir degalai, ir kiti energijos ištekliai sudaro ne menką vartotojo krepšelio dalį ir pagaliau energetikos ištekliai smarkiai lemia ir kitų prekių kainas, nes tai yra vienas iš gamybos savikainos elementų. Bet kokiu atveju, aš manau, kad jeigu infliacija 2016 metais ir bus, tai ji neturėtų būti labai didelė. Darbo užmokestis tikrai augs sparčiau negu kainos ir žmonėms tai reikš ne ką kitą kaip realaus darbo užmokesčio didėjimą. Kitaip tariant žmonės už savo pajamas gebės įpirkti daugiau prekių ir paslaugų nei 2015 metais“, - aiškina G. Nausėda.
Verslininkams, atsižvelgiant į ekonomistų prognozes, metai bus įvairūs. Įmonėms, teigia N. Mačiulis, kurios smarkiai nusvilo dėl Rusijos sankcijų metai džiugių pokyčių greičiausiai neatneš. Kitiems verslininkams, anot ekonomistų, esminių problemų kilti neturėtų.
„Yra ir kitų sektorių, kurie susidurs su tam tikrais konkurencingumo iššūkiais. Pavyzdžiui, dėl didėjančio minimalaus mėnesinio atlyginimo. Bet apskritai dėl didėjančios vidaus paklausos, dėl atsigaunančios euro zonos ekonomikos didžioji dalis įmonių esminių problemų nematys ir matys pajamų augimą“, - sako N. Mačiulis.
Nepataria investuoti į auksą
Palankus laikas, anot ekonomistų, bus ir norintiems pradėti investuoti ir jau investuojantiems, tačiau sritis, kuriose reikėtų įdarbinti savo pinigus, ekonomistai prognozuoja atsargiai.
„Yra vienintelė taisyklė, kuri turbūt galioja visiems, tai pagalvoti apie investicijas, kurioms Lietuvoje vis dar galioja mokestinės lengvatos – tai kaupimas senatvei, investicinis gyvybės draudimas, jų dėka galima susigrąžinti GPM. Tai yra vienintelė garantija, kurią gali duoti bet koks finansininkas ar ekonomistas“, - sako N. Mačiulis.
Tuo tarpu Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad „nėra blogo meto investuoti“, tačiau, kur investicijas nukreipti – sudėtingesnis klausimas. Vis dėlto ekonomistas pastebi, kad į Europą ateina atsigavimo banga, todėl reikėtų suskubti norintiems pasinaudoti šia proga.
„Turint omenyje ypatingai žemas palūkanų normas ir Europos centrinio banko įsipareigojimus, kad bent jau kitais metais ir netgi 2017 metų pradžioje palūkanos tikrai nebus keliamos, manau, kad ganėtinai neblogas metas yra investuoti. Juolab, kad Europoje, ypatingai Pietų Europos valstybėse, pastebima tendencija, kad labai smarkiai atsigauna tiek investicijos, tiek ir vartojimas. Tarkim Airijos ekonomika auga 7 proc., Ispanijos auga beveik 4 proc., Italijos ekonomika jau auga beveik 2 proc. Matosi, kad ta atsigavimo banga Europoje jau ateina. Manau, kad mes turėtume pasinaudoti ta banga, bet taip pat ir išmokti pamokas iš prieš tai buvusios bangos, kad nereikia tų pinigų pravalgyti“, - sako Ž. Mauricas.
Anot G. Nausėdos, kad investuotojai, kurie tikisi apčiuopiamos finansinės grąžos šiais metais bus priversti rizikuoti. Ekonomisto teigimu, ateinančiais metais nereikėtų puoselėti didelių vilčių dėl investicijų į auksą.
„Yra manančių, kad investiciniame portfelyje visada reikia turėti aukso, tačiau šiuo metu matant Amerikos dolerio stiprėjimo perspektyvą aš tikrai neskirčiau didelės dalies investicinio portfelio šitam metalui. Nebent atsirastų kažkokių labai didelių naujų geopolitinių neapibrėžtumų, kurie automatiškai padidina konservatyvių investavimo priemonių vertingumą, patrauklumą, tada auksas galėtų vėl iš naujo suspindėti. Bet šiuo metu taip neatrodo ir tie, kurie orientuojasi į finansinę grąžą tikrai negali tikėtis labai didelės grąžos iš indėlių, skolos vertybinių popierių ir vienaip ar kitaip bus priversti operuoti labiau rizikingose finansų rinkos dalyse“, - sako G. Nausėda.
Anot jo, dėl tikėtina stiprėsiančio dolerio euro atžvilgiu taip pat gali pavykti išlošti investuotojams, kurie elgiasi labiau spekuliatyviai: „Valiutos kurso pokytį vairuos būsimi Federalinio atsargų banko sprendimai. Federalinis atsargų bankas, matyt, nesustos ties dabartiniu palūkanų lygiu ir ateinančiais metais toliau didins metinę palūkanų normą. Tai veikiausiai lems Amerikos dolerio stiprėjimą euro atžvilgiu. Dalis investuotojų gali labiau orientuotis ne tiek į finansinius instrumentus, kiek į valiutą – paversti savo santaupas doleriniais aktyvais ir bandyti laimėti iš valiutos kurso pokyčio“.
