- Sėkmingai susiklosčiusi dainininkės karjera, vėliau sekusios kino ir televizijos industrijos studijos, įvairių projektų prodiusavimas tarsi vieną dieną ėmė ir baigėsi. Ar šou pasaulio durys uždarytos visam laikui? Gal vis dar turi su tuo susijusių ateities planų?
Žinias, kurias įgyjau ir paauglystės metu, ir studijų metu, vėliau įvairiuose TV ir reklamų projektuose sėkmingai naudoju ir dabar. Manau, niekas nevyksta atsitiktinai, o užverti durų tam tikrai veiklai niekada neskubu.
Esu dėkinga visiems gyvenimo etapams, jie mane ir toliau augina kaip žmogų, kaip asmenybę. Būtent dėl šių gyvenime susiklosčiusių situacijų ir sutiktų žmonių esu ten, kur ir noriu būti. Šiuo metu, žinoma, visą dėmesį skiriu veiklai, kuri susijusi su joga, įvairių sveikatingumo stovyklų ir renginių organizavimu, tačiau jei ir pasimaišytų koks įdomus projektas, tikrai leisčiau sau tai apsvarstyti. Kuo gyvenime daugiau spalvų, naujų iššūkių, tuo jis labiau pilnavertiškesnis.
- Kokios priežastys lėmė, kad taip kardinaliai pasikeitė tavo gyvenimas nuo pramogų pasaulio iki dvasinių praktikų ir jogos mokytojos gyvenimo būdo?
Kardinalūs pokyčiai turbūt atrodo tokie tik iš šono. Mano artimiausi draugai ir šeima žino, kaip seniai aš pradėjau domėtis įvairiomis meditacijos ir jogos praktikomis, tad iš tiesų niekas lyg iš dangaus nenukrito, jokio sukrečiančio įvykio taip pat nebuvo. Viskas išsivystė labai organiškai ir natūraliai.
Esu dėkinga gyvenimui, kad sąmoningumo kelią pradėjau gan anksti ir labai natūraliai. Tai nebuvo kažkoks drastiškas sprendimas nueiti ir išsiaiškinti, kas ta joga yra apskritai. Visada ieškodavau daugiau emocinio gylio, man žmogus ir jo protas yra lyg neištyrinėtas pasaulis, tad renkuosi galbūt tą sunkesnį kelią per įvairius ieškojimus, įvairius klausimus, kurie iškyla kelyje. Meditacija yra viena iš praktikų, atnešanti daug vidinės laisvės ir žinojimo. O kai paragauji kažko tokio saldaus, užmerkti akių ir pamiršti apie tai nepavyksta, norisi dar ir dar, tie ieškojimai niekada nesibaigia.
- Kaip atradai jogą?
Greičiausiai turėčiau dėkoti mamai, nes būtent ji supažindino mane su meditacija dar ankstyvoje paauglystėje. Jos dėka buvau nuvesta į kursus, kur buvo mokoma, kaip panaudoti protą, kad pasiekčiau užsibrėžtų tikslų ir svajonių. Visa tai nėra labai toli nuo jogos, tačiau su pačia fizine kūno praktika susipažinau būdama Amerikoje prieš 9 metus. Ten būdama išbandžiau kelis jogos stilius, na, ir taip po truputėlį jogos tiesiog daugėjo ir daugėjo.
Pradėjau gilintis ne tik i fizinę praktiką, tačiau ir į visą filosofija. Po kiekvienos praktikos jaučiuosi neįtikėtinai gerai - kūnas jaučiasi ne tik lengvas, atsipalaidavęs, tačiau ir sustiprėjęs. Protas ir mintys nurimę, atrodo lyg viskas prasiplečia keturis kartus į visas įmanomas puses. Tad noras grįžti ant kilimėlio vėl ir vėl nepaliaujamai auga. Jogos kilimėlis tapo lyg mano saugi oazė - nuraminti ne tik kūną, bet ir visą save.
- Vos prieš 1,5 metų dar gyvenai visai kitokį gyvenimą. Kaip joga tapo tavo darbu ir gyvenimo būdu?
Tokį gyvenimo būdą jau gyvenu gan ilgai, jogos praktika, meditacija pas mane būdavo nuo 3 iki 5 kartų per savaitę, na, o į jogos mokytojų kursus Indijoje išvykau visai be jokių lūkesčių, kad vėliau galėčiau ir kitiems žmonėms padėti atrasti šį kelią. Tačiau ten būnant įvyko gan nemažai vidinių transformacijų, leidusių suvokti, kad galbūt tai gali būti mano kelias.
- Kaip meditacija pakeitė tavo gyvenimą?
Šiuo metu jaučiuosi, kad dabar gyvenu gyvenimą ne tik sau - mano misija yra padėti ir kitiems. Tai yra didžiulis vidinis variklis, tai dažnai net nesijaučia kaip darbas. Man visuomet patiko būti su žmonėmis, tad dabar to turiu tikrai labai labai daug. Sutikti žmonės virsta net labai artimais draugais.
- Galbūt svarstai galimybę sugrįžti ir į Lietuvą dalintis čia jogos mokytojos patirtimi?
Visuomet, kai grįžtu į Lietuvą, organizuoju jogos praktikas įvairiose studijose, taip pat organizuoju jogos stovyklas prie nuostabių Lietuvos ežerų. Kaip bus ateityje, niekas nežino. Šiuo metu džiaugiuosi galimybe, kad galiu mokytis užsienyje ir tomis žiniomis dalintis tiek Lietuvoje, tiek visur kitur Europoje.
- Kaip šį kartą sugalvojai Vilniuje surengti neįprastą jogos vakarą. Kuo jis bus ypatingas? Koks jo tikslas?
Žinot tą vidinį balsą, kuris kartais būna toks garsus, kad naktimis neleidžia ramiai miegoti? Tai štai tokia mintis pradėjo suktis galvoje gan seniai, kuri tik didėjo ir didėjo, tad negalėjau jos tiesiog padėti į šoną.
Būtent per šį šventinį laikotarpį norėjau sukurti labai šiltą ir prasmingą vakarą ne tik jogai prijaučiantiems žmonėms, bet ir tiems žaliesiems, išsiilgusiems naujų potyrių ir beieškantiems vidinės ramybės.
Šį stebuklingą švenčių laikotarpį vadinu pačiu gražiausiu metų laiku. Tai laikas, kai galime leisti sau šiek tiek nurimti ir įvertinti tai, kas yra šalia mūsų ir aplink mus. Dažnai, įsisukę į šventinį šurmulį, iš tiesų pamirštame jų visą prasmę, tad norėjau sukurti neeilinį vakarą kartu su joga ir gyva muzika, kuris leistų mums visiems sugrįžti į save.
Vakaras ypatingas, nes prie šios idėjos prisideda man labai brangūs žmonės, tarp jų ir dainininkė Monika Linkytė, kuri dovanos mums gyvą muziką, „Kaip Kam“ mus pavaišins gardžia kambucha, o visas šis vakaras vyks įspūdingoje „Mo“ muziejaus erdvėje.
Na, ir, žinoma, džiugiausia žinia yra ta, kad visos renginyje surinktos lėšos keliaus gerumo fondo „Ne apie mane“ cukriniu diabetu sergantiems vaikams. Yra nuostabu pripildyti save šiluma ir pasidalinti ja su tais, kuriems jos labiausiai reikia.
- Ar jame gali apsilankyti visi norintys? Galbūt jis skirtas tik jogos profesionalams?
Dalyvauti gali visi: ir pradedantieji, ir pažengę. Šio vakaro tikslas nėra parodyti, kaip tvirtai mokame stovėti ant galvos, mes norime sukurti didelę ir šiltą bendruomenę, įsileisti į savo širdis ramybės, sutikti bendraminčių ir prisidėti prie nuostabios idėjos. Tai proga susimąstyti, kam iš tiesų norime skirti savo laiką ir pastangas. Giliai įkvėpti ir iškvėpti. Ir suprasti, kad kartais nieko daugiau ir nereikia. Net ir per šventes.
- Kuo labiausiai sugrįžusi į Lietuvą džiaugiesi? Galbūt turi kokių tradicijų ar mėgstamų vietų, ką privalu aplankyti ar pamatyti, kai lankaisi Lietuvoje?
Šventiniu laikotarpiu tiesiog džiaugiuosi galimybe būti su savo šeima ir artimiausias draugais. Pasiilgstu šurmulio virtuvėje, kuomet visi dalinamės receptais ir gamine patiekalus Kūčių stalui, pasiilgstu ilgų pokalbių prie židinio su skaniausiais namuose keptais sausainiais.
- Kaip paprastai šventi žiemos šventes? Kuo pačiai ypatingos Kūčių vakaras ir Kalėdos?
Kalėdinis metas yra mano pats mylimiausias. Yra nuostabu dovanoti laiką ir šypsenas vieni kitiems, tad tai yra laikas, kurį labai labai branginu. Kūčių vakarą susirenka visa šeima, pusseserės ir tetos, na, o Kalėdų rytas yra artimiausios šeimos apsuptyje. Ilgi ramūs pusryčiai išpakuojant dovanas, o visa likusi diena skirta aplankyti draugus, kepti įvairius skanėstus ir džiaugtis vieni kitų draugija. Mėgstu ištrūkti į gamtą ir džiaugtis žiemos malonumais, tad tikiuosi, kad per šias Kalėdas bus ir šiek tiek sniego.
- O Naujųjų metų šventė svarbi? Kokius pažadus sau ar svajones pasiruošei kitiems metams?
Naujųjų metų šventės per daug nesureikšminu, naujųjų metų rezoliucijomis taip pat netikiu, nes dažnai žmonės užsibrėžia per didelius tikslus ir labai greitai, jie tiesiog patampa neefektyvūs. Reikia link tikslų judėti iš lėto, nuosekliai, tad mano svajonės, norai ir įvairios afirmacijos yra užrašomos ant lapo vos ne kiekvieną dieną. Galiu patvirtinti, kad toks metodas svajonių link yra kur kas efektyvesnis.
Lina anksčiau ir dabar - nuotraukų albume:
