V. Mičiulienės vasara Sibire: nuo prabangaus V. Putino pamėgto kurorto iki kalnuose gyvenančių šamanų

Režisierė, humoristinių televizijos laidų vedėja Violeta Mičiulienė sulaukė pasiūlymo paviešėti pas bičiulės tėvus, gyvenančius Sibire. Šią vasarą ji įgyvendino metus planuotą kelionę ir išsiruošė į Azijos žemyną. Visą mėnesį tolimame krašte viešinti Violeta aplankė ne tik ištaigingiausius kurortus, kuriuose lankosi Rusijos oligarchai, bet ir atokiausius kaimelius kalnuose, Sibiro taigą ir netgi pirmykščio žmogaus uolas.

Tiesa, didžiausią įspūdį moteriai paliko gamta. „Kai manęs paklausia ar gražu, suprantu, kad tas žodis yra per silpnas apibūdinti tam vaizdui, kurį matau, kai tu stoviu ant kalno viršūnės, apačioje teka audringa upė, o priešais save - neaprėpiama taiga“, - įspūdžiais su DELFI skaitytojais dalinasi V. Mičiulienė.

Sunkus susisiekimas

Šalia namų, kuriuose su bičiule apsistojo žinoma moteris, kabo vadinamasis beždžionių tiltas. Juo Violeta kas rytą eidavo į kalnus pasiskinti žemuogių. „Taip prasidėdavo kiekvienas mano rytas, - pasakoja ji. - O kai važiavome link aukščiausio Sibiro kalno Bielucha, beždžionių tiltą teko įveikti automobiliu. Tai – protu nesuvokiama.“

Tiesa, į patį kalną lietuvė nesiryžo lipti. Kelionė su arkliais būtų trukusi dešimt dienų. Beje, Violeta pabrėžia, kad Sibire norint pasiekti bet kokį tašką, su "žiguliukais" kalnų takeliais tenka važiuoti 8-9 valandas. Tai vietiniams yra normalu.

Sumokėjus 12 tūkst. litų galima buvo užkilti į aukščiausią Azijos kalną ir lėktuvu, tačiau šios idėjos atsisakė. Juo labiau, kad praėjus dienai po to, Violeta per žinias išgirdo, jog visai netoli tos vietos, kur lankėsi, turistus prispaudė akmenų griūtis. O praėjus porai dienų į upę nukrito lėktuvas, kuriuo buvo siūloma pasiekti Bieluchos viršukalnę.

„Laimei, niekas nenukentėjo. Bet įdomiausia tai, kad turistai puolė rinkti lėktuvo šukes prisiminimui. Susirankiojo beveik visas detales ir iš jo praktiškai nieko nebeliko“, - juokėsi V. Mičiulienė.

Oligarchų kurortai ir pirmykštės uolos

Keliaudama po Sibirą lietuvė apsilankė ir viename turtingiausių Rusijos kurortų Bielakurichoje, kurį ypač pamėgę Rusijos oligarchai ir kur dažnai atvyksta poilsiauti Vladimiras Putinas. „Tas kurortas tikrai yra europinio lygio. Viskas įrengta kaip kokioje Šveicarijoje. Dabar į tą vietą investuojamos didžiulės sumos“, - sakė ji.

Violeta apsilankė ir gana neįprastose vietose. Viešėjo pas šamanę, kuri būrė jai ateitį. Lankėsi vietoje, kur susiduria Mongolija, Kinija ir Kazachstanas. Pamatė ir pirmykščio žmogaus urvą.

„Vietiniai teigia, kad Altajaus žmogus buvo pirmasis pasaulio žmogus. Labai keistas pojūtis lankytis pirmojo pasaulio žmogaus buveinėje. Istorija dvelkia ir kiekvienas Altajaus namelis. Ten yra privaloma kiekvienoje sodyboje turėti pastatytą jurtą. Tiesa, dabar ji atlieka sandėlio funkcijas, ten įrengiami vasaros nameliai“, - įspūdžiais dalinasi V. Mičiulienė.

Kelionėje ji įgyvendino ir savo svajonę pavaikščioti po Sibiro taigos miškus. „Įdomu tai, kad vedlys taigoje griežtai uždraudė pasakyti žodį „medved“. Vietiniai tiki, kad taip galima prišaukti meškas, kurios žmonėms ne visada yra draugiški gyvūnai“, - pasakoja ji .

Sibire V. Mičiulienė išbandė ir neįprastą pramogą – kalnų žolelių rinkimą. Ši atrakcija jai kainavo daug sveikatos ir jėgų. „Teko keltis labai anksti ryte. Kopti į kalnus. Žolės didesnės už tave pačią, apačioje akmenys, karštis neįmanomas. Renku žoleles ir galvoju sau: „Argi nėra pas mus jonažolių, raudonėlių? Kokio velnio man čia laipioti kaip kokiai kalnų ožkai? - juokėsi Violeta. - Bet, reikia tikėti, tos gėlės turi kitokį poveikį, nei augančios pas mus. Kalnuose Sibire viename kvadratiniame metre yra penkis kartus mažiau bakterijų, nei pas mus leidžiama operacinėse.“

Teko kovoti už Lietuvą

Lietuvę Rusijoje maloniai nustebino kaukaziečiams ar gruzinams būdingas vietinių svetingumas. Svečias namuose rusams yra šventas reikalas. Violeta prisimena, kai ramadano metu namų šeimininkai svečiams nukrovė stalus su vaišėmis, o patys prie jų netgi neprisilietė.

„Moterys prie stalo netgi nesėdo. Nors labai bijojau nusižengti taisyklėms, vis tiek susinepatoginau. Namų šeimininko paklausiau, kuo jo dukra bus užaugusi? Šis nustebo. Mergina nelanko mokyklos, nes visko išmoko namuose. Užaugusi ji bus gera žmona ir namų šeimininkė. Apie kokius dar mokslus eina kalba? Ten vyrauja patriarchatas, o moterys yra gerosios namų dvasios, židinio kurstytojos“, - pasakojo V. Mičiulienė.

Tiesa, Rusijoje svetingai priimtai lietuvei neretai tekdavo vietiniams įrodinėti, kad Lietuvoje nėra taip blogai, kaip jie mano.

„Už Lietuvą kelionėje tikrai reikėjo kovoti. Ir nemažai. Sužinoję, kad esu lietuvė, vietiniai priimdavo labai svetingai. Tačiau vis tiek pasipildavo priekaištai, kodėl mes palikome Rusiją. Ir kaip mums dabar yra blogai. Įrodinėti, kad mums nėra taip jau blogai, o gal net ir geriau, buvo beviltiška. Pas juos viskas geriausia, puikiausia, duona skaniausia, rugiai aukščiausi. Rusijoje iki šiol išlikusi keista optimizmo gaidelė visame kame“, - šypsojosi V. Mičiulienė.

V. Mičiulienės vasara Sibire - DELFI nuotraukų galerijoje: