Tiesa, teismas trečiadienį nusprendė, kad kriptomilijonieriumi vadinamas verslininkas nors ir nevairavo chuliganiškai bei jam panaikino pradinę policijos skirtą baudą (500 eurų), vis dėlto yra kaltas dėl kelių KET nusižengimų, sukėlusių pavojų, ir jam skyrė kitą baudą bei atėmė teisę vairuoti.
„Teismas pripažino P. Aršauską kaltu ir jam pritaikė 420 str. 1 d. Jis buvo nubaustas 200 eurų bauda ir administracinė poveikio priemone – teisės vairuoti atėmimas 4 mėnesiams“, – teismo nuosprendį DELFI patvirtino ryšių su visuomene atstovė Aušra Pocienė.
Kaip nurodo 420 str. 1 d., transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.
Pripažįsta tik dalį KET nusižengimų
P. Aršausko sustabdymas, kurio metu jam buvo skirta piniginė bauda ir atimtas vairuotojo pažymėjimas, įvyko rugpjūčio 23-iąją dieną. Žinomo vyro vairuojamą „Lamborghini“ Žirmūnuose sustabdę policijos pareigūnai pareiškė pretenziją dėl galimai chuliganiško vairavimo, kuris, anot jų, pasireiškė nardymu iš vienos kelio juostos į kitą, posūkio nerodymu, raudonojo šviesoforo signalo kirtimu, ilgųjų šviesų mirksėjimu ir agresyvumu – taip sukeliant avarines situacijas. Būtent dėl šių pastebėtų nusižengimų Vilniaus miesto gatvėse policijos pareigūnai P. Aršauską nusprendė sustabdyti.
Verslininkas pripažino tik smulkią dalį KET pažeidimų ir neigė vairavęs chuliganiškai. Per pirmąjį posėdį, kuriame dalyvavo tik viena pusė (lemtingąją naktį vairuotoją sustabdę pareigūnai tąkart posėdyje negalėjo dalyvauti), buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas patrulių vaizdo registratoriumi.
„Jeigu pamatytumėt vaizdo įrašą, kurį apžvelgėme teisme, tai ten aiškiai matyti, kad aš nerodžiau posūkio, o man nori pripaišyti chuliganišką vairavimą. Nenoriu plėstis šia tema, nes vis dar vyksta tyrimas. Nelabai galiu tai komentuoti. Tiesiog man įdomu, kam daromos tos vaizdo kameros, jei pareigūnai šneka viena, o jos rodo visai ką kitą. Juk taip neturi būti. Ką rodo kameros, tai ir turi būti tiesa, o ne tai, ką sako pareigūnai, kurie socialinėse erdvėse nori išgarsėti, nubausdami žinomą asmenį su garsesne mašina. Manau, kad tokiu būdu žmogus norėjo išgarsėti, todėl ir pučia burbulus. Esu prieš tokius dalykus“, – DELFI tuomet kalbėjo verslininkas, kurį neva jau kurį laiką kelyje sustabdo tas pats pareigūnas.
Pareigūnas papasakojo savo versiją
Spalio 9-ąją teismo posėdyje akis į akį P. Aršauskas susidūrė su jį sustabdžiusiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnu Vitalijumi Vaitkevič. Teisėjo paprašytas pareigūnas papasakojo savo versiją apie tą lemtingąją naktį.
„Patruliavome su kolega, automobilis važiavo Žirmūnų gatve, mes važiavome jam iš galo. Staiga automobilis pradėjo važinėti iš vienos kelio juostos į kitą, nerodydamas posūkio signalo. Tai vyko 22 val. vakare, todėl buvo aiškiai matoma, kad tai galimai akino kitus eismo dalyvius. Įsijungėme švyturėlius, tačiau vairuotojas stengėsi didinti greitį ir kirto raudonąjį šviesoforo signalą. Vėliau jį sustabdžius, vairuotojas dalinai suprato pažeidęs KET, tačiau prašė nerašyti protokolo. Paaiškinus sankciją dėl pažeidimų, jis prašė skirti lengvesnį teisės pažeidimą“, – tąkart pasakojo V. Vaitkevič.
Pareigūnas taip pat užsiminė, kad automobiliu manevruodamas P. Aršauskas specialiai kėlė „Lamborghini“ apsukas ir didino greitį.
„Mūsų automobilis yra šiek tiek aukštesnis, todėl vaizdas matosi aiškesnis. Įsijungė oranžinis signalas, jis paspaudė greičio pedalą ir sankryžą kirto per raudoną šviesoforo signalą“, – tvirtino įvykio liudininkas.
„Sustabdytas jis sakė, kad labai skuba. Pripažino, kad nerodė posūkio signalo, tačiau buvo paaiškinta, kad nusižengimai buvo kur kas rimtesni. Jis dalinai pripažino savo kaltę, kalbėjosi telefonu su savo atstovais. Viskas truko apie valandą, kol mes išrašėme protokolą“, – sakė jis.
Protokole nurodoma, kad P. Aršauskas kaltinamas chuliganišku vairavimu, keliant automobilio apsukas, didinat greitį, nerodant posūkio signalo, mirksint ilgosiomis šviesomis ir kertant raudonąjį šviesoforo signalą, tokiu būdu atkreipiant kitų vairuotojų dėmesį ir galimai sukeliant pavojų kelyje.
Teismo posėdyje buvo dar kartą peržiūrėtas vaizdo įrašas, įamžintas policijos automobilio vaizdo registratoriumi. Peržvelgiant vieną iš galimų nusižengimo įrodymų, tarp P. Aršausko ir V. Vaitkevič įvyko arši diskusija.
„Automobilis nutolo, nes kažkas labai greitai važiavo“, – pastebėjo pareigūnas.
„Jeigu aš būčiau greitai važiavęs, manęs iš vis nebūtumėte sustabdę“, – atkirto P. Aršauskas.
„Aš tikiu“, – šyptelėjo V. Vaitkevič.
„Jeigu priartinsime vaizdo įrašą, man atrodo, pamatysime, kaip jis kerta raudoną signalą“, – toliau ragino įvykio liudininkas.
„Tu sakei, kad esi įsitikinęs, jog kirtau jį“, – į pareigūną „tu“ kreipėsi kriptoverslininkas.
Pagrindiniu nesutarimu tarp įvykio dalyvių tapo šviesoforo signalas. Pareigūnas tvirtino, kad P. Aršauskas sankryžą kirto per raudoną šviesą, tačiau verslininkas su tuo nesutiko.
Netrukus teisėjas nutraukė užvirusį žodžių karą ir patvirtino, kad visi vaizdo įrašai buvo nuodugniai peržiūrėti ir aiškiai matyti, jog P. Aršauskas pravažiavo raudoną šviesoforo signalą.
„Tikrai labai gailiuosi dėl savo pripažintų pažeidimų. Neturėjau jokių chuliganiškų paskatų. Manau, kad ši pamoka mane pamokys ateityje elgtis kur kas atsakingiau“, – baigiamojoje kalboje teigė P. Aršauskas.
Kol vyko teismo procesas, vairuoti galėjo
DELFI primena, kad kol vyko teismas, P. Aršauskas galėjo džiaugtis turėdamas vairuotojo pažymėjimą, kurį verslininkas buvo atgavęs rugsėjo 19-ąją dieną.
„Emocijos yra puikios. Džiugu, kad Lietuvoje yra tiesa. Vieni pareigūnai norėjo neadekvačiai iš manęs atimti teises, tačiau yra ir normalių pareigūnų, kurie viską atlieka pagal įstatymus ir jie man grąžino vairuotojo pažymėjimą. Teisybė yra atstatyta“, – tądien džiaugėsi Paulius.
Kol teismas nagrinėjo šią bylą, verslininkas ir vėl galėjo sėdėti prie savo „Lamborghini“ vairo.
„Paprastas žmogus, kuris negalėtų pasisamdyti geresnių advokatų, jau seniai būtų suvalgytas ir paliktas likimo valiai“, – DELFI pridūrė pašnekovas.
Paulius jau anksčiau įvertino galimybę, kad pasibaigus šiam teismo procesui, jis ir vėl gali prarasti teisę vairuoti.
„Gali būti, jeigu taip teismas nutars. Tačiau visas procesas gali užtrukti ir iki pusės metų. Gali ir neatimti pažymėjimo, o tik išrašyti baudą. Kitaip tariant, visko dar gali būti. Čia jau neaišku, kaip bus. Spręs teisėjas“, – pasakojo P. Aršauskas ir plačiau papasakojo, kodėl jam apskritai buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas.
„Kol vyksta teismas, aš galiu vairuoti. Mane sustabdė ne už girtumą, o už smulkius kelių eismo pažeidimus. Mano advokatas po šio įvykio buvo apskundęs teismo nutartį paskutinę dieną, tačiau kažkodėl policijos duomenų bazėje ši informacija neatsinaujino. Nepaisant to, aš turėjau oficialų teismo raštą, kad viskas yra apskųsta, viskas yra gerai. Tą naktį mane sustabdė tas pats pareigūnas, kuris man nori pripaišyti chuliganišką vairavimą. Įsivaizduojat? Tas pareigūnas yra gana žinomas socialiniuose tinkluose. Jis sustabdė mane už neva chuliganišką vairavimą, o po mėnesio ir vėl buvau sustabdytas. Kitaip tariant, jis mane dažnai stabdo ir bando prikibti. Esmė tokia, kad sustabdžius mane jis atėmė mano vairuotojo pažymėjimą, nors jam ir rodžiau oficialų teismo patvirtintą dokumentą. Anot jo, jam buvo būtina tą informaciją matyti ir duomenų bazėje. Tokiu būdu jis švaisto mokesčių mokėtojų pinigus. Jis sugaišo krūvą valstybės tarnautojų laiko ir nieko iš to nepešė. Jis atėmė vairuotojo pažymėjimą, nors neturėjo teisės to padaryti“, – tęsė jis.
Prie prabangaus „Lamborghini“ vairo Paulius negalėjo sėstis beveik mėnesį, tad visą tą laiką jis sėdėjo keleivio vietoje. Nepaisant to, jis džiaugėsi ir vėl savo rankose laikydamas vairuotojo pažymėjimą.
„Vairuotojo pažymėjimo neturėjau apie tris savaites. Samdžiausi ir vairuotoją, ir draugai padėjo, ir brolis padėjo. Kitaip tariant, buvo daug galvos skausmo. Tačiau ką man dabar daryti? Rašyti tam pareigūnui skundą? Prašyti kompensacijos už vairuotoją? Aš visada esu už žmogiškumą. Jeigu kažką darau ne taip, ne pagal įstatymus, už tą ir turiu atsakyti. O ne už kažkokius išgalvotus dalykus, kurių nepadariau“, – tąkart pasakojo verslininkas.
Tąkart DELFI susisiekė su Vilniaus apskrities vyr. policijos komisariatu ir sulaukė patvirtinimo – P. Aršauskas iš tiesų atgavo teisę vairuoti.
„Taip, mes galime patvirtinti, kad jam (P. Aršauskui – DELFI) buvo numatyta grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Buvo gautas sprendimas iš teismo, kad jo skundas yra priimtas nagrinėti, o kol jis bus nagrinėjamas, jam yra grąžinta teisė vairuoti“, – DELFI teigė Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas.
