Nuteistoji apie posėdį žinojo, tačiau jame nepanoro dalyvauti, tuo tarpu A. Valentaitė pašte neatsiėmė šaukimo, todėl teismas nusprendė, kad nukentėjusioji nenori dalyvauti teismo posėdžiuose.
„Nukentėjusioji apie posėdžius žino iš spaudos“, – sakė valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė Aušra Balžekaitė.
Vilniaus apygardos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja antrą kartą, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) suabejojo ekspertais, atlikusiais iš A. Valentaitės pavogtų daiktų ekspertizę. Paaiškėjo, kad pavogtų daiktų vertę bandę nustatyti turto vertintojai net nebuvo įtraukti į Teisingumo ministerijos sudarytą ekspertų sąrašą.
Tiesa, kokia pavogtų drabužių ir aksesuarų vertė, šiandien jau nustatyti neįmanoma – visi daiktai yra sunaikinti.
Nuteistajai V. Machrovai atstovaujantis advokatas Vytenis Dziegoraitis įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas turi pakeisti A. Valentaitės tarnaitei priimtą nuosprendį – gynėjas teismo prašo ją pripažinti ją tik dėl nedidelės vertės turto vagystės (moteris yra nuteista dėl didelės vertės – daugiau kaip 250 MGL – turto vagystės).
Teisme advokatas aiškino, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Lietuvoje dirbo dvylika ekspertų, galėjusių atlikti kilnojamojo turto įvertinimą, tačiau teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiosios A. Valentaitės advokato siūlymą, ekspertizę paskyrė į sąrašus neįtrauktiems turto vertintojams.
„Ekspertizė atlikta nekompetentingai, visos abejonės dėl pagrobto turto vertės neliko pašalintos, todėl ekspertizės aktas turi būti vertinamas kaip neturintis juridinės galios, – sakė V. Machrovos advokatas. – Ta pagrobto turto vertė, kurią nustatė teismas, byloje nėra įrodyta, o nesant duomenų, kad turto vertė viršija 250 MGL, nuteistosios nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota į nedidės vertės turto vagystę“.
Pasak advokato, kadangi nenustatyta tiksli turto vertė, teismas taip pat turėtų panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai yra priteistas turtinės žalos atlyginimas – beveik 38 tūkst. Lt, nors nukentėjusioji prašė gerokai didesnės sumos (133 tūkst. Lt).
„Manau, kad teismas A. Valentaitės pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo turėtų palikti nenagrinėtu, suteikiant jai teisę kreiptis į teismą civiline tvarka – nukentėjusioji ieškinio nepagrindė jokiais patikimais įrodymais, – teigė V. Dziegoraitis. – Kreipiantis civiline tvarka į teismą nukentėjusiajai nereikės mokėti žyminio mokesčio, nes nuo jo yra atleidžiami asmenys, nukentėję nuo nusikaltimo“.
Su tokia nuteistosios gynėjo pozicija nesutinka prokurorė A. Balžekaitė, teisme pažymėjusi, kad teismas V. Machrovai paskelbė pagrįstą nuosprendį. Pasak prokurorės, ekspertizę atliko turto vertintojai, kurie buvo įspėti dėl melagingų išdavimo, be to, jų darbo stažas nekelia abejonių dėl kvalifikacijos.
„Nėra jokių duomenų, kad jie ekspertizę atliko šališkai – jie nurodė, kad neturi jokių interesų“, – pabrėžė prokurorė.
Ar bus patenkintas V. Machrovos apeliacinis skundas, Vilniaus apygardos teismas paskelbs lapkričio 16-ąją.
A. Valentaitę apvogusiai namų prižiūrėtojai teismas yra skyręs vos pusantrų metų laisvės apribojimo bausmę, nurodydamas neatlygintinai išdirbti 150 val. senelių ar kitoje socialinės priežiūros įstaigoje. Be to, iš jos teismas A. Valentaitės naudai priteisė beveik 38 tūkst. Lt, nors nukentėjusioji prašė gerokai didesnės sumos – 133 tūkst. Lt.
Teismas nusprendė žalą priteisti tik dėl tų drabužių, kurie buvo rasti pas V. Machrovą ir jos dukrą.
Namų prižiūrėtoja kaltę pripažino iš dalies ir teisme aiškino, kad A. Valentaitė jai esą davė drabužius ir rankines išvežti šeimininkės tėvams. Be to, moteris pripažino, kad kai kuriuos daiktus grąžino A. Valentaitei, kai ši jų pasigesdavo.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškėjo, kad A. Valentaitė brangių prekės ženklų drabužius ir rankines įsigijo Paryžiuje bei Milane tuo metu, kai pašlijo jos santykiai su sutuoktiniu Laimučiu Pinkevičiumi bei jo verslą jau buvo ištikusi krizė. Tačiau A. Valentaitė neturėjo finansinių problemų – ji apsipirkinėjo prabangiose užsienio parduotuvėse, per pusmetį savo pirkiniams turėjo išleisti ne mažiau kaip 120 tūkst. Lt.
Namų prižiūrėtoja A. Valentaitės ir jos vyro L. Pinkevičiaus namų ūkiu rūpinosi apie pusantrų metų – tvarkydavo kambarius, keisdavo patalynę, plaudavo indus, skalbdavo, lygindavo, rūpinosi keturkojais augintiniais.
Maždaug po pusmečio sutuoktiniai ją iš darbo atleido, nenurodę konkrečios priežasties, tačiau praėjus vos porai savaičių V. Machrova sulaukė skambučio – šeimininkai nori, kad ji grįžtų. Moteris sutiko, netgi už trečdaliu mažesnę algą.
Kiek vėliau, kai tarp sutuoktinių prasidėjo konfliktai ir A. Valentaitė išsikėlė į nuomojamą butą, V. Machrova kartą per savaitę tvarkydavo ir šį verslininko žmonos būstą.
Kai A. Valentaitė pasigedo kai kurių savo drabužių bei rankinių, V. Machrova apie tai nieko negalėjo paaiškinti, tačiau po kiek laiko A. Valentaitė oro uoste atsitiktinai sutiko buvusią savo namų tvarkytoją. Rankose V. Machrova turėjo juodą „Bottega Veneta“ rankinuką, kurio A. Valentaitė taip pat negalėjo rasti savo namuose.
Pamačiusi A. Valentaitę namų tvarkytoja oro uoste kažkur nuėjo, o vėliau grįžo be rankinės. Tai yra nufilmuota oro uosto vaizdo kameromis.
Namų prižiūrėtoja A. Valentaitės ir L. Pinkevičiaus namuose buvo įdarbinta tik laimėjusi konkursą – moteris atrankoje varžėsi kartu su kitomis konkurso dalyvėmis.
