R. Rudoko skundą išnagrinėjusi teisėja Gitana Butrimaitė konstatavo, kad Vilniaus antstolis Arminas Naujokaitis neturėjo pagrindo priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš aktoriaus ir reikalauti jo darbdavio pervesti dalį uždarbio į antstolio depozitinę sąskaitą, nes teismas dar nėra priteisęs skolos, o tik taikęs laikinąsias apsaugos priemones.
„Teismas daro išvadą, kad antstolio, vykdančio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodymas išskaičiuoti iš pareiškėjo R. Rudoko darbo užmokesčio sumas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą yra neteisėtas“, – nutartyje, kurią antstolis galės skųsti Vilniaus apygardos teismui, pabrėžė teisėja.
Pasak teismo, 311 tūkst. Lt skolos išieškojimą bankui „Nordea Bank Finland Plc“ vykdantis antstolis neturėjo skubėti vykdyti sprendimo, nes jo byla dar nėra iki galo išspręsta.
„Tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo sprendimui, kurio vykdymas yra užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir patenkinus ieškovo reikalavimus, antstolis galėtų priimti patvarkymą vykdyti vykdomąjį raštą dėl piniginių lėšų išieškojimo ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“, – teisėja pabrėžė, kad antstolio vykdoma nutartis priimta nebaigus civilinio proceso byloje, ir yra skirta ieškinio užtikrinimui.
Pasak teisėjos, teismų praktikoje pažymėta, jog laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų arešto – tikslui pasiekti pakanka to, kad būtų realiai uždraustas disponavimas tomis lėšomis.
„Pervedus pinigines lėšas į kitam asmeniui priklausančią sąskaitą, gali būti didinami lėšų savininko nuostoliai“, – teisines subtilybes aiškino teismas.
Nutartyje taip pat pažymima, kad vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, neviršyti teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto.
DELFI jau skelbė, kad antstolis buvo kreipęsis į prodiuserio R. Skaisgirio vadovaujamą bendrovę „Videometra“ ir prašė iš R. Rudoko atlyginimo gali išieškoti 20 proc., kai jis neviršija minimalaus mėnesinio atlyginimo (850 Lt) bei dar 70 proc. nuo šį atlyginimą viršijančios sumos.
R. Rudokas su tokiu antstolio elgesiu nesutiko ir pažymėjo, kad antstolio priimtas patvarkymas pažeidžia jo teises, nes į antstolio depozitinę sąskaitą pervedant ir ten laikant didžiąją dalį darbo užmokesčio, jis neturi pakankamai lėšų teikti išlaikymą savo vaikams bei užtikrinti sau bent minimalias pragyvenimo sąlygas.
Nemalonumų R. Rudokas turi dėl Vilniaus pakraštyje, Pylimėliuose įsigyto namo – jį aktorius įsigijo gyvendamas su tuomete drauge Indre Mišeniovaite. Vėliau pora pasuko skirtingais keliais, o aktorius buvo priverstas bankui atiduoti namą – nesugebėjo mokėti mėnesinių įmokų.
Namą pardavęs bankas dabar bando iš aktoriaus išsireikalauti skirtumą, kuris susidarė pardavus šį nekilnojamąjį turtą – R. Rudokas namą pirko už gerokai didesnę sumą, nei už jį gavo būstą pardavęs bankas.
„Bankas nesutiko su mano prašymu sumažinti palūkanas ir atidėti mokėjimus. Nebeuždirbu tokių pinigų, kad galėčiau mokėti didžiules palūkanas. Teko išsikraustyti“, – anksčiau žurnalistams yra prisipažinęs R. Rudokas.
