„Kartais, kai atrodo, kad dugnas jau yra pasiektas, tave nustebina ir tu pagalvoji – oho, kokius dar kelius mes eisime, kad bandyti įskaudinti vis dar esamą žmoną ir savo bendro vaiko mamą. Šiandien gaunu skambutį iš vaikų teisių ir šįkart pareiškimą parašė ne anonimas, bet pats mano vis dar esamas vyras. Žinot, už ką ir dėl ko? Dėl kinezaterapeutės, dėl mankštelių. Sekundei net neturėjau, ką atsakyti, nes tikrai ir juokinga, ir graudu, ir gėda. Toks gėdos jausmas apėmė, – kalbėjo V. Siegel. – O pareiškime Laurynas Suodaitis parašė, kad mama, Viktorija Siegel, vos ne kankina vaiką bei daro mankšteles ir kviečia į namus kinezaterapeutę, kai vaikas serga. Aš suprantu, kad mano vyras mane laiko labai kvaila, bet nereikia manęs ant tiek nuvertinti, kad aš prieš kviesdama kinezaterapeutę nepasitariau su šeimos gydytoju. Juk dėl to ir nusprendėm, kad ne mes pas ją važiuosim, o kol vaikas kosti ir sloguoja – ji pas mus atvažiuos. <...> Jūs įsivaizduojate, su kokiu žmogumi aš gyvenau ir ką man teko praeiti per tuos trejus metus?“
Delfi primena, kad pirmadienio vakarą LNK laidoje „Nuo...Iki...“ dar kartą atvirai prabilo Viktorija Siegel. Moteris teigė, kad jausmai Laurynui iš jos pusės nedingę – praėjo per mažai laiko. Viktorija patikino, kad meilė buvo išties tikra – vardan jųdviejų santykių ji paaukojo buvusią meilę.
„Tai yra tas žmogus, kurį aš besąlygiškai mylėjau. Jis yra tas, dėl kurio aš sugrioviau ankstesnius santykius. Nežiūrėjau nei į turtus, nei į pinigus. Aš jį taip nuoširdžiai mylėjau ir tie jausmai, matyt, kažkur dar yra. Tokia jausmų karuselė – persimaišo su pykčiu, – kalbėjo V. Siegel. – Kokia moteris savo vaiką pavadintų jo vardu, jei jo nemylėtų? <...> Kiekvieną kartą, kai ištariu „Laurynukai“, man skauda. Tai man visą gyvenimą jį primins, o tie jausmai buvo labai dideli. Tuo metu man galėjai sakyti bet ką – niekuo nebūčiau patikėjusi.“
Viktorija laidoje prisipažino – jai patinka gyventi pasiturinčiai, tačiau kad pasiektų tai, ką turi dabar, ji sunkiai ir be atvangos dirbo. Tuo tarpu Laurynas, pasak nuomonės formuotojos, į jos verslą įsiliejo netikėtai.
„Kai „Shop by Siegel“ buvo du mėnesiai, atvažiavo mano vyras ir pasakė, kad jį atleido iš darbo. Nežinau, ar jį tikrai atleido, ar jam nebeapsimokėjo dirbti, nes parduotuvė gerai klesti ir juda. Bet kai mes susipažinome, jis dirbo samdomu darbuotoju“, – tikino garsi moteris.
Pasak Viktorijos, jos santykiai su mama išties puikūs, o jos pagalba garsiai dukrai buvo savaime suprantamas dalykas – taip, pasak nuomonės formuotojos, pasielgtų kiekviena mama.
„Mano mama matė visas ašaras. Devintame mėnesyje su pilvu išeidavau į mišką, nes namuose nebuvo įmanoma būti. Kiekviena mama nori laimės savo vaikui. O kodėl tada pats Laurynas mano mamai rašinėjo? Kad pasikalbėtų su manimi. <...> Mano mamai – 68 metai, bet ji nei vienos pretenzijos nėra pasakius, kai reikėdavo su vaiku pabūti per naktį. Kalbant apie verslą, mano mama man gali patarti. Mano versle ji įdarbinta – taip pat, kaip kažkada dirbo Lauryno mama“, – kalbėjo V. Siegel.
Viktorija papasakojo istoriją ir apie pretenziją iš L. Suodaičio, gautą dar pačioje santykių pradžioje. Tiesa, tuomet Viktorija tikino to neužfiksavusi kaip reikšmingo ženklo.
„Santykiuose su Danieliu Bunkumi jis man buvo padovanojęs automobilį. Kai nutraukėme su juo santykius, aš galbūt nelabai norėjau, kad su juo mano esamas vyras važinėtųsi. Tai aš tiesiog pardaviau tą automobilį ir nusipirkau kitą. Kaip dabar atsimenu – išvažiavau iš „Regitros“ ir padariau istoriją, kad kaip smagu, kai svajonės pildosi. Mano maža svajonėlė išsipildė ir aš leidau visiems suprasti, kad pati jį nusipirkau. Bet tada grįžusi namo sulaukiau labai negražių pretenzijų, neva reikėjo sakyti, kad mes kartu nusipirkome tą automobilį, – pasakojo Viktorija. – Dabar nebeičiau į santuoką be ikivedybinės sutarties.“
V. Siegel LNK laidoje prabilo ir itin jautria tema – moteris kalbėjo, kad į psichiatrą kreipėsi supratusi, kad nebemato prasmės gyventi.
„Pas mane gyvenime būdavo tokių momentų, kai nueidavau į vonią, atsiguldavau ant grindų – verkdavau taip, kad nenorėjau nieko. Atrodo, turi viską – sėkmingą verslą, vaikus, tėvus, bet neturi laimės su vyru. O žinote, kas būdavo po viso to? Jis galėdavo ramiu veidu ateiti ir pasakyti: tai kas vėl negerai? Jis taip pasukdavo situacijas, kad man būdavo geriau atsiprašyti, kad nesusipyktume, – tikino V. Siegel. – O žinote, su kokiu klausimu aš ėjau pas psichiatrą? Aš tiesiog nebenorėjau gyventi. Tai čia yra laiminga šeima? Čia tas vyras, kuris save laiko tobulu? <...> Bet supratau, kad savo išėjimu įskaudinčiau savo vaikus, tėvus. Supratau, kad turiu suimti save į rankas.“
