Rožė ir Grigorijus vienas apie kitą iš bendrų pažįstamų buvo daug girdėję dar iki susipažindami. Pirmą kartą vienas kitam į akis jauni romai pažvelgė per Rožės pusseserės vestuves. „Anksčiau žinojau, kad yra toks Grigorijus, daug apie jį buvau girdėjusi, tačiau nebuvau jo mačiusi“, – prisimena mergina.
Jaunuoliai iš karto labai patiko vienas kitam, o baigiantis vestuvių puotai apsikeitė telefono numeriais. Po pažinties sekė nesibaigiantys susirašinėjimai žinutėmis, pokalbiai telefonu. Tačiau romantiškiems jausmams tuomet nebuvo lemta įsiliepsnoti, mat Rožės ir Grigorijaus santykiams prieštaravo jų tėvai. Abu įsimylėjėliai buvo labai jauni, Rožei tebuvo 14 metų. „Mūsų tėvai net nenorėjo girdėti apie tai, kad su Grigorijumi norime būti kartu. Jie sakė, kad esu per jauna, dar turiu pamatyti gyvenimo ir niekur neskubėti“, – pasakoja Rožė.
Norėdami įtikinti tėvus, kad jie jau yra pakankamai suaugę ir gali patys spręsti, kaip elgtis, Rožė ir Grigorijus net buvo sumanę susituokti. Romų bendruomenėje ankstyvos santuokos – gana įprastas dalykas, tačiau jaunuolių tėvai stojo piestu prieš tai, kad jų vaikai taip anksti susietų likimus ir amžiams įsipareigotų vienas kitam. „Lietuvos čigonų bendruomenėje paprastai tuokiamasi anksti, tačiau mano tėvams tokie dalykai buvo nepriimtini“, – aiškino gražioji romė.
Širdį draskė gandai
Matydami, kad gražiuoju įkalbėti vaikų nepavyks, Rožės tėvai liepė merginai nutraukti santykius su Grigorijumi. Kad romė negalėtų susisiekti su mylimuoju, gimdytojai net atėmė jos mobilųjį telefoną.
Priverstinio išsiskyrimo laikas jaunuoliams buvo labai sunkus. Grigorijus, nesulaukdamas nė menkiausios žinios iš Rožės, pagalvojo, kad mergina jį paliko. Merginos ausis taip pat pasiekdavo įvairiausi gandai apie tai, kaip laiką leidžia jos mylimasis. Gražios romės širdį lyg peiliu badydavo vėliau nepasitvirtinusios kalbos apie tai, kad dėl to, kas įvyko, Grigorijus kaltina būtent ją. „Buvo tikrai nemalonu ir labai skaudu. Prisiklausiusi įvairiausių kalbų aš nebeieškojau galimybės susitikti su Grigorijumi ir nebenorėjau jo matyti“, – sunkias akimirkas prisimena Rožė.
Jaunuolių išsiskyrimas truko kelerius metus. Kiekvienas jų pasinėrė į savo darbus, pomėgius ir niekada net netyčia nebuvo susitikę. Dailūs jaunuoliai turėjo ir nemažai gerbėjų, tačiau nauji romantiški jausmai į jų širdis taip ir nepasibeldė. „Iš pradžių gyvenau prisiminimais, bet vėliau viskas sugulė įprasta vaga: vaikščiojau į mokyklą, lankiau muzikos pamokas, ruošiausi įvairiems konkursams, – pasakoja ilgakasė gražuolė. – Buvo vaikinų, kurie žarstydavo komplimentus, siūlė draugauti, tačiau mano širdyje buvo tik Grigorijus“.
Susitiko po trejų metų
Po daugiau nei trejų nesimatymo metų Rožė sulaukė telefoninės Grigorijaus žinutės. Mergina iš pradžių nė nenutuokė, kas jai rašo, nes ankstesnio telefono numerio, kurį kažkada žinojo jos mylimasis, ji neišsaugojo.
Vieną po kitos žinutes Rožei siųsdavęs Grigorijus kurį laiką kankino merginą, neprisipažindamas, kas esąs. Tačiau toks žaidimas truko neilgai, vaikinas atskleidė kortas ir pakvietė buvusią panelę į pasimatymą.
Po kelerių nesimatymo metų susitikti su Grigorijumi Rožė ėjo tirtėdama iš jaudulio. „Neišpasakytai jaudinausi: tai buvo šalta, tai karštis mušė. Prieš susitikimą savaitę beveik nieko nevalgiau“, – prisiminusi juokiasi ji.
Bijodami tėvų priekaištų ir draudimų, Rožė ir Grigorijus nusprendė susitikti slapčia. Po ilgo išsiskyrimo pasimatę jaunuoliai suprato, kad negali gyventi vienas be kito ir nusprendė slapčiomis susitikinėti ir toliau. Nesukeldami nė menkiausio įtarimo tėvams jie matydavosi daugiau nei pusę metų. Tačiau netrukus apie atgimusią jaunuolių meilę Vilniaus tabore pradėjo sklisti įvairūs gandai. Bijodami, kad supykę tėvai vėl gali juos išskirti, įsimylėjėliai surezgė neįtikėtiną planą. „Kai ėmė sklisti kalbos, kad mus kažkas kažkur mieste pamatė, nusprendėme, kad turime dviese pabėgti iš namų“, – aiškina Rožė.
Leido būti kartu
Kaip ir buvo susitarę, vieną dieną Rožė su Grigorijumi pabėgo į Trakus. Čia porelė nuo tėvų slapstėsi keturias dienas.
Dukters namuose nesulaukę tėvai gerokai sunerimo, be perstojo skambino jai telefonu, tačiau mergina buvo nusprendusi su gimdytojais nesišnekėti. Ragelį ji pakeldavo tik sulaukusi sesers ar brolių skambučių. „Iš jų sužinodavau viską, kas vyksta namuose. Aišku, tėvai manimi labai nusivylė, mama nuolat verkė, – prisimena už savo meilę kovojusi romė. – Galiausiai, kai nenusileidau, tėvai paprašė sugrįžti namo ir pažadėjo, kad leis mums su Grigorijumi būti kartu“.
Kai tėvai palaimino užsispyrusių jaunuolių draugystę, jie nusprendė ilgai nedelsti ir sumainyti aukso žiedus. Pasiūlymo susituokti Rožė sulaukė viename iš slaptųjų pasimatymų. Tačiau „taip“ mergina Grigorijui iš karto nepasakė. Vaikinas jos ir nespaudė – paprašė gerai pagalvoti ir tik tada apsispręsti. „Man atrodė, kad esu per jauna, tačiau galiausiai supratau, kad mūsų jausmai labai stiprūs. Be to, tai, kad pabėgome, pagal čigonų tradicijas reiškia, kad visą likusį gyvenimą turime būti kartu ir susituokti“, – paaiškina ji.
Linksmos vestuvės
Rožė su nostalgija prisimena gražias, pagal visas čigoniškas tradicijas ir papročius atšoktas vestuves. Į šią šventę sugužėjo jaunųjų giminės ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. „Mūsų vestuvės, kaip ir visų romų, tęsėsi labai ilgai. Pirmą dieną šventėme restorane, antrą dieną važiavome į mano namus, dar kitą – į Grigorijaus ir taip linksminomės beveik savaitę“, – šypsodamasi prisimena Rožė. Vestuvinis mataronas jaunųjų nė kiek neišvargino. Jie su visais svečiais linksmindavosi iki paryčių, dainuodavo, šokdavo.
Dabar Rožė ir Grigorijus jau nebe vieni. Jų šeimoje krykštauja pusantrų metukų sūnelis Davidas. Jis – didžiausias tėvų ir senelių džiaugsmas. Aišku, pirmosiomis dienomis merginai buvo kiek sunku apsiprasti su naujomis mamos pareigomis. „Jis toks mažutėlis, kad man buvo baisu jį paimti. Kai pradėdavo verkti, galvodavau, kad jam ką nors skauda, bet galiausiai viskas susitvarkė“, – prisimena ji.
Talentinga dainininkė
Dabar Rožė kiek atitrūko nuo motiniškų rūpesčių. Ji ne tik prižiūri sūnelį, bet ir dalyvauja LNK muzikiniame šou „Muzikos akademija“. Kiekvieną šeštadienį projekto žiūrovus ji džiugina maloniai prikimusiu aksominiu balsu, romų temperamento kupinomis dainomis ir spalvingais čigoniškais drabužiais. „Šeima džiaugiasi ir palaiko tai, kad dainuoju didžiojoje scenoje. Jie supranta, kad be muzikos savo gyvenimo aš neįsivaizduoju“, – pasakoja dvidešimtmetė mergina.
Rožė pradėjo dainuoti būdama keturiolikos. Trejus metus ją dainavimo paslapčių mokė vokalo dėstytoja Nijolė Maceikaitė, dirbusi su ne vienu žinomu atlikėju. Čigoniška aistra spinduliuojanti dainininkė dalyvavo ne viename muzikiniame konkurse. Kultūrų dialogui skatinti skirtame festivalyje „Terno Vilna“ talentų atrankoje Rožė visus užbūrė įspūdingu balsu ir užėmė pirmąją vietą. Po šio festivalio dainininkę į savo kolektyvą pasikvietė žinomiausia mūsų šalies romų muzikos grupė „Sare Roma“. Lapkričio pabaigoje merginos laukia dar vienas svarbus įvykis – su grupe ji išleis albumą „Daugiau ugnies“.
