Rodo saloje dainininkas Mantas Vygantas sutvirtino ryšį su dvigubai vyresne mylimąja ir vaikais

Sužavėjo drugelių slėnis ir susiliejusios jūros

Nuostabūs paplūdimiai, krištolinis vanduo, Egėjo ir Viduržemio jūros, kalnai, įvairiausios, bei ekstremaliausios pramogos, šimtmečiais siekianti architektūra, skanūs graikiški patiekalai ir draugiški vietiniai.

Ir visa tai, kas pranoko Manto ir jo šeimos lūkesčius, tilpo vienoje 77 kilometrų ilgio bei 33 – pločio saloje, nutolusioje vos 18 kilometrų nuo Turkijos.

„Rode su Jolanta lankėmės prieš tris mėnesius, kai keltu dienai persikėlėme iš Marmario. Tąkart laikas, praleistas seniausiai apgyvendintame viduramžių miesto senamiestyje pakerėjo, todėl nusprendėme į salą grįžti visa šeima“, - teigė dainininkas su mylimąja bei scenos kolege Jolanta šįkart nusprendęs neskubėti ir atostogas padalyti į dvi dalis.

Keturioms dienoms jie išsinuomavo „Suzuki“ visureigį atviru stogu ir glostant vėjui keturiese išmaišė visą salą bei jos paplūdimius. Po to – mėgavosi neskubėjimu, vandens pramogomis ir 35 laipsnių šiluma.

„Didelį įspūdį padarė Prasonisi kyšulys, kur susijungia dvi, Egėjo ir Viduržemio jūros. Stovi ant kalvos ir nuo tos galybės ir susijungusių stichijų grožio net apsisuka galva“, - apie jėgos aitvarų gerbėjų pamėgtą vietą kalbėjo Mantas.

Siela ir akys švytėjo ir netoli nuo Theologos kaimelio įkurtame drugelių slėnyje, kur nuo birželio vidurio iki rugsėjo mėnesio suskrenda tūkstančiai drugių – baltajuosčių meškučių, kuriuos privilioja stirako medžio sakų kvapas.

„Atrodė medžiai juda, o priėjus arčiau į tave atplasnoja šimtai, tūkstančiai rausvų, apelsino spalvos drugelių it chameleonais susiliejusių su gamta“, - vaikščiojant akmeniniais takeliais grožio bei ramybės oazėje tarp čiurlenančių upelių ir ežerėlių neišdildomais įspūdžiais dalijosi Mantas ir Jolanta.
Širdį jiems glostė ir vaizdai nuo kalvų, kalnų ir aukščiausios, 1210 metrų aukščio, Rodo viršukalnės Atavyro. Kvapą gniaužė ir pietūs restoranėlyje prie pat skardžio krašto su vaizdu į miesto panoramą.

Išbandė ir ekstremalius kalnelius

Siela salo ir vaikščiojant siauromis gatvelėmis tarp baltomis bei mėlynomis spalvomis pasipuošusių namų Lindo miestelyje, karščiausias saloje, kurio kalno viršūnėje, prie skardžio, stūksojo akropolis.
Negalėjo nežavėti ir į UNESCO paveldo pasaulio sąrašą įtrauktas Rodo senamiestis su daugiau nei 200 siaurų gatvelių su daugybę barų, restoranėlių, krautuvėlių ir naktinių klubų, kur ne sarmata net pasiklysti.

„Nokautavo savo dydžiu“, - didžiausią Europoje vandens pramogų parką, kur iš vieno iki kito galo vežiojo traukinukais, šypsodamasis apibūdino Mantas.

Ekstremalių pojūčių mėgėjas po šuolio su parašiutu Lietuvoje įveikęs aukščio baimę, su Karoliu išmėgino pačius efektingiausius vandens kalnelius, o Jolanta su Amanda mėgavosi tinginių poilsiu, plaukiodamos pripučiamais ratais.

„Atsistojus kalnelio viršuje ir nuo greičio žemyn net kvapą užgniaužia, o kai šliuožiant pašoki į orą, atrodo, kad net peršoksi apsaugines sieneles“, - juokėsi Mantas, ekstremalius nusileidimus įamžinęs su GoPro vaizdo kamera.

Graikų virtuvė ir didžiausia vertybė

Nuostabių, tačiau jau ramesnių emocijų šeimai suteikė kelionė pedalais minamu vandens taksi, kurią prikabinus prie plūdurų, visi nardė krištolinio skaidrumo vandenyje.

Mantas su mylimąja, spėjęs sušokti nacionalinį šokį sirtakį, negailėjo komplimentų ir graikų virtuvei, o šeimos restoranėliuose jie neatsivalgė jogurto bei agurkų padažo tzatziki, įvairiausių gyros – graikiškų kebabų, souvlaki – graikiškų šašlykų, sūrių ir kitų patiekalų.

„Porcijos nėra milžiniškos, bet labai skanu, - tiesa, mylimieji neslėpė, kad Rodo saloje, net ir nedideliuose šeimos restoranėliuose ar užeigose, pastebimai brangiau nei Turkijoje ar Tailande, kur jie ilsėjosi šiemet ir pernai. – O vietos gyventojai labai linksmi, draugiški, net ir parduotuvėlėse vaišina saldainiais ar smulkiais suvenyrais.“

Tačiau aštuonios, akimirksniu praskriejusios dienos sužavėjo ne tik dėl Rodo privalumų.

Graikijos saloje su Jolanta jie bendravo ne apie savo darbus, ten jie dar labiau suartėjo vienas su kitu, mėgavosi buvimu su vaikais, jautė, kad dar labiau pagilėjo šeimos ryšys.

„Pirmiausiai – tai buvo šeimos kelionė, - teigė dainininkas, pasidžiaugęs, kad buvo paslėpęs mikrofoną, užmiršęs už kelių savaičių pasirodysiantį naują jo albumą ir direktoriaus darbą kompanijoje. - Per darbus mes skubame, lekiame, paskęstame rūpesčiuose ir šeima tarsi patenka į antrą planą. Tačiau sustokime, sąmoningai nepasiduokime kasdienybei ir prisiminkime, kad didžiausia mūsų vertybė yra ne darbas, bet - šeima.“

Atostogų akimirkos - nuotraukų albume: