Pastarasis įvykis paskatino sureaguoti ir žinomus žmones. Vieni išreiškė palaikymą ūkininkams, kiti nevengė ironiškų komentarų.
„Istorinė nuotrauka. Traktorių performansas. Gedimino prospekte gražiai išsirikiavo. Gražūs tokie, spalvoti, nauji ir kultūringi. Nuliovi, matyt labai jau brangūs... Nevažiuosi juk į miestą su bet kuo“, –
pažymėjo režisierius Oskaras Koršunovas.
„Problema su žemės ūkiu Lietuvoje yra ne traktoriai Vilniuje.
Traktoriai Vilniuje yra teisėtas ir civilizuotas protestas ir man geriau jau traktoriai ir dėl jų uždarytas eismas, negu dviratininkai ir paspirtukininkai ant gatvių, skirtų automobiliams.
Problema su žemės ūkiu yra visos Lietuvos žmonių galvose, ir ją parodo kvailystė, kurią šiandien girdėjom tūkstantį kartų: „traktoriai brangesni už mersedesus, dar jie skundžiasi”.
Čia yra tikras runkelio požiūris. Runkelis nesupranta, kaip galima turėti puikias gamybos priemones (ar tie traktoriai priklauso patiems ūkininkams, čia jau kitas klausimas). Runkeliui reikia, kad visko būtų daug ir pigiai, tegu ir šūdino. Todėl ir šneka, kaip sovietizuotas durnius.
Runkelis taip pat mano, kad mums reikia žemės ūkio tam, kad turėtume kuo daugiau kuo pigesnės produkcijos. Runkelis mieste nesupranta problemos su pieno supirkimo kainomis, kur spaudžiami centai, kuriuos visai galėtume affordinti mokėti melžėjams, nes pieno pakelyje jie sudaro visiškai nežymią kainos dalį. Tai ne laisva rinka, nes laisva civilizuota rinka suponuoja jei ne lygiavertį, bet palyginamai padorų santykį tarp pirkėjo ir pardavėjo. Kai vienas yra suimtas žnyplėm už kiaušų, tai ne laisva rinka, o postsovietiniai 90s ir banditų lariokai.
Lietuva, deja, nesupranta, kad savas žemės ūkis reikalingas tam, kad turėtume kuo geresnį maistą, ir kad kaimiečiai prižiūrėtų gamtą, kad atrodytų, kaip Šveicarija (kur subsidijos tokios, kad ES atrodo kaip ubago vakarienė) ir kad jis turės būti subsidijuotas, nes jeigu mes norime turėti laimingus žmones kaime ir gražų kaimą, tai už tai reikia mokėti.
Aš noriu ne tik kiaušinių iš laimingų vištų ir pieno iš laimingų karvių, bet ir visko, kas ant stalo, iš laimingų kaimiečių.
Čia panašiai, kaip normalūs žmonės nori vaikų iš mylimos moters, o ne iš tos, kuri pigiau pagimdys ir kuri rengiasi blogesniais drabužiais, todėl apsimoka. Ir mašinos normalūs žmonės nori tokios, su kuria gera važinėti, o ne tos, kuri pigi, mažai ima ir kurios niekas nevogs, nes kam tokios reikia.
Tai prie progos nupirkit ką nors iš ūkininkų jų turguose“, – komentavo rašytojas Andrius Užkalnis.
„Eidamas Gedimino prospektu pamačiau, jog labai gerai gyvenam“, – rašė menininkas Algirdas Gataveckas.
„Dar 2017-iais atliktas tyrimas teigė, kad net 76 proc. lietuvių palankiai vertino kremavimą. Tad temptis į mitingus grabą yra labai jau oldskūl. Urna ant traktoriaus, o dar papuošta neoninėmis lemputėmis būtų labai modernu ir paveiku. Čia prisiknisant grynai prie estetinės reikalo pusės“, – rašė atlikėjas Marijonas Mikutavičius.
„Sėkmės Vilniui“, – vaizdo įrašu dalijosi verslininkas Ąžuolas Žvagulis.
„Jeigu ir toliau taip sparčiai tirps, tai tuoj ir Vilniuje turėsim tikrą Šiaurės Veneciją. Aišku, su vienu mažu skirtumu – traktoriai vietoje gondolų“, – rašė komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius.
Antradienį sunkiąją žemės ūkio techniką į Vilnių suvežę ūkininkai trečiadienį pradeda protestą prie Vyriausybės. Pasak visą sausio 23–26 dienomis vyksiančią akciją organizuojančios Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininko Igno Hofmano, į mitingą susirinks keli tūkstančiai esama žemės ūkio politika nepatenkintų ūkininkų. Protestas prasidės 11 val.
Taip pat LŽŪT vadovybė trečiadienį turėtų susitikti su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Pasak I. Hofmano tikimasi, jog į protestą ateis pasikalbėti už žemės ūkio politiką atsakingų institucijų atstovai, Seimo nariai.
Nuo antradienio ryto ūkininkai su savo žemės ūkio technika važiavo į Vilniaus centrą, rikiavosi Gedimino prospekte, šalia Seimo rūmų. I. Hofmanas informavo, kad antradienį vakare pavyko surikiuoti kiek daugiau nei 900 technikos vienetų. Dėl to miesto centre iki penktadienio ribojamas eismas.
LŽŪT ir organizaciją palaikantys šalies ūkininkai protestuoja prieš daugiamečių pievų atstatymo tvarką, nėra patenkinta kuro akcizų padidinimu, ūkininkams nepalankia saugomų teritorijų plėtra. Be to, akcentuoja, jog dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė, kritikuoja institucijas dėl to, kad per Lietuvą tranzitu gabenami rusiškos kilmės grūdai.
Ūkininkai nepatenkinti bendravimu su žemdirbiais, pasėlių deklaravimu, biurokratija
Iš skirtingų Lietuvos regionų į Vilnių atvykę ūkininkai Eltai sakė, jog yra nusivylę žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko dialogu su bendruomene, paskutiniuoju pasėlių deklaravimu, sudėtinga biurokratija.
„Per tris metus ministras su ūkininkais nesugebėjo suderinti nei vieno klausimo. Nors ir buvo teikta visokių pasiūlymų, bet nei daugiamečių pievų problema išspręsta, į kalbas jis išvis neina. (...) Dar dėl dyzelio, dėl paukštelių: visą liekame atpirkimo ožiai dėl to, kad paukščiai nyksta, bet kaip tik gyvename gamtoje, mylime gamtą“, – teigė kalbintas Kupiškio rajono ūkininkas Mindaugas.
„Atvykome iš Kazlų Rūdos, trylika traktorių. Atvykome dėl to, kad mums nepatinka šios valdžios požiūris į ūkininkus. Uždėta labai daug reikalavimų, neatsižvelgiama į ūkininkų prašymus, tiesiog mūsų negirdi. Atvažiavome arčiau Seimo, Vyriausybės, kad mus išgirstų“, – kalbėjo jaunoji ūkininkė, į protestą atvykusi iš Kazlų Rūdos.
