Dukrą Lėją auginanti moteris atvira – visos naktys dabar vienodos. „Ritmas daugmaž vienodas. Mažoji kas tris valandas keliasi pavalgyti, – pasakoja Julija. – Būna visko, bet tai vaikelio vystymąsis, kurio metu jam reikia šilumos ir dėmesio. Kad ir kokia baisi naktis bebūtų, nedrįsčiau skųstis, nes man tai tik bemiegė naktis, o kūdikėliui – persmelkta skausmo.“
Pastarąjį mėnesį motinystės džiaugsmais gyvenanti J.Žižė patikino, kad jau seniai žinojo, jog yra sutverta tam. Ji džiaugiasi, kad pagaliau turi su kuo pasidalinti begaline meile. „Šitam mažam, bejėgiui žmogeliukui mes su vyru esame visas gyvenimas, – atviravo moteris. – Stebėti, kaip ji keičiasi, kaip auga mūsų akyse, kaip atpažįsta balsus, žvilgsniu seka... tai toks pasiekimas, tokia pergalė atrodo. Tiek daug pirmų kartų mūsų šeimos dar laukia. Toks džiaugsmas. Nemoku apsakyti!“