Apie tai ir dar daugiau V. Mikaitis prabilo savo socialiniuose tinkluose.
„Susitarėm su mama. Varome savaitei į Afriką. Atėjo laikas skristi, mamai neatėjo viza, man iš vakaro pakilo temperatūra. Visi ženklai rodo, kad kažkas negerai. Nusprendžiu neskristi, dingsta ne patys pigiausi bilietai. Nueinu pasitikrinti, kas yra. Jums – koronavirusas. Per 2,5 metų visgi pasigavo. Ir žinau, kur gaudė, Panevėžyje, kai vyrukai šniūrais apsikabinėjo ir gerbė po vidurnakčio. Pora dienų viskas praėjo.
Užvakar nugara pradėjo rodyt ženklus. Klausia draugai, gal ką neįprasto darei? Taip. Sąžiningai valiau virtuvę. Saulės užtemimas dažniau įvyksta. Po pietų nugaros apačia nusprendė skaudėt ir paserviruoti puokštę nepatogumų. Jei sėdi-neatsistosi, jei stovi neatsisėsi. Skausmas taip kerta per nugarą, kad turi atsisakyt visų elementarių planų. Mintyse atsistoji, bet tik pradėjęs veiksmą supranti, kad tai ponų išmislas. Be pagalbos jau niekaip. Ligoninė.
Savaitei apsiraminti ir suprasti, kas ir kodėl. Man ligoninės patinka, jei labai neskauda. Čia tiesiog dingsta išsidirbinėjimai. Tampi paprastu žmogeliuku ir džiaugiesi, kad tavimi rūpinasi. Paprastas maistas primena, kad žmogui daug nereikia, kad esame žymiai menkesni, nei vaizduojam. „Neva nevalgysiu, nes aš aukštesnės klasės žmogus“. Gydytojai – puikus, seselės – paslaugios. Viskas nuostabu. Tiesiog, kai kažkas atsitinka su sveikata mes grįžtam prie žmogiškumo, bendravimo, lankymo, dėmesio ir rūpinimosi vieni kitais. Tiek draugų per gimtadienį neatėjo. Ačiū, nugara, už tokias situacijas tik tu neskaudėk“, – linksma gaida savo įrašą užbaigė V. Mikaitis.
