Spalvinga šeimos istorija

Paklaustas laidos vedėjo pasidalinti spalvinga savo šeimos istorija, pirmiausiai A. Pogrebnojus pradėjo nuo savo prosenelio, Aleksandro Kupsto, pelniusio pasaulio teisuolių apdovanojimą už tai, kad vokiečių okupacijos metais slėpė nuo nacių žydę. Kas keisčiausia, kad šeimoje niekas apie tai nežinojo iki tol, kol išgelbėtoji mergina neparašė apie tai knygos.

„Prosenelis niekam nesakė, o po to ta mergina, kurią jis išgelbėjo, parašė apie tai knygą Izraelyje, iš kur mes visi ir sužinojom. Jis du mėnesius ją slėpė Kaune, 1944-ais metais, kai buvo teatro režisierius ar direktorius, tiksliai nežinau. Slėpė jis ją tame pačiame bute, kur po premjerų tie patys naciai eidavo baliavot. Ji ir valgė tą patį, ką jie", – pasakojo pašnekovas.

Perklausus, kodėl prosenelis tylėjo apie šį savo ryžtingą gestą, atsakymas buvo paprastas – sovietai kėlė ne ką mažesnę grėsmę nei vokiečių naciai, o kadangi nemėgo žydų, pasakoti, kad išgelbėjai vieną iš jų, būtų buvę rizikinga.

„Sovietai niekada nepalaikė gerų santykių su žydais, todėl jis niekam nieko ir nepasakojo. Arba pamiršo. Suprantu jo drąsą, bet kiek žinau, ta išgelbėta mergina dar buvo ir labai graži. Tais laikais niekas niekur nebūtų jų vežęs, o čia pat sušaudę", – sakė A. Pogrebnojus.

Paklaustas apie senelį Aleksandrą, dirbusį banko valdytoju, kuris atidavė lietuvių auksą rusams, Pogrebnojus paprieštaravo ir atsakė, kad atiduotas buvo toli gražu ne visas.

„Ne visai taip. Jis, pasirodo, neatidavė viso aukso, nes liko Anglijoje. Kai buvome paaugliai, visada sakydavome, gal reikia prieiti prie jo naktį ir paklausti, kur jis yra. Gal tada jis staiga būtų atsibudęs ir sakytų, kad ten ir ten", – juokėsi dizaineris.

Aleksandro Pogrebnojaus močiutė Lidija Kupstaitė-Drobnienė taip pat žinoma tuo, kad suvaidino pirmame lietuviškame filme „Ignotas grįžo namo".

„Aš niekada savo močiutės nepamiršiu, kai po spektaklių važiuodavome namo ir senelis nenorėdavo laukti, kol ji grimą nusiims, tai ji pastoviai važiuodavo su visokiais karalienių grimais ir paltais visokiais. Labai juokinga buvo", – linksmai pasakojo jis.

Pasakodamas apie senelį, dizaineris pabrėžė, kad žmonės tiek jo seneliui, tiek jam rūpi kur kas labiau nei materialūs dalykai.

„Žmonės rūpėjo jam labiau negu daiktai. Kaip ir man", – sakė jis.

Žmonės nepasinaudoja galimybe gerai apsirengti

Reaguodamas į repliką, kad neva prieš dvidešimt metų visos jo klientės buvo banditų žmonos, Aleksandras sakė, jog tai antraštinis sąmojis, o tiesa visiškai kitokia.

„Šitas pareiškimas tai antraštė. Nebuvo tarp mūsų klientų banditų žmonų, nes tai, ką mes kūrėme, jiems buvo nesuprantama. Mes kūrėme intelektualią madą, kuri nebuvo ryški, vyravo grafiniai elementai, o jiems reikėjo Versace, ne rankų darbo sagų", – dėstė Aleksandras.

Samprotaudamas apie mados pokyčius, kai nuo labai ribotų galimybių buvo pereita prie masinės mados, dizaineris neslėpė nusivylimo, kad nors žmonės ir gali apsirengti gerai, retai kada tai padaro. Visgi, kritikuoti jų reikalo nemato, nes supranta, kad kritika daro dar daugiau žalos nei naudos.

„Dabar gerai apsirengti gali kiekvienas. Neapsirengia. Bet aš iš tų žmonių, kurie galvoja, kad kritika nieko nepakeičia. Kritika daro žmogų tik nelaimingesnį. Ypač moteris. Jeigu kažkas nori išgarsėti, tai gali ten pilti, bet aš nebeužsiimu šituo kritikavimu, nes ir taip matosi. Jeigu dainuoja kažkokį šūdą, tai ir atrodys šūdinai. Nieko su tuo nepadarysi", – rėžė jis.

Moterys – geresnės darbuotojos

Kalbėdamas apie Lietuvos vyrus, Aleksandras taip pat nepagailėjo jiems kandžių pastabų ir teigė, kad moterys – žymiai stropiau dirba, yra atsakingesnės ir geresnės, o štai vyrus nuolat kamuoja įvairios ambicijos.

„Manau, su vyrais aplamai šiokia tokia bėda. Bendrai visais atžvilgiais. Ir politikoje, ir visur kitur. Aš manau, kad, pavyzdžiui, kiek aš dirbu su moterimis, jos visada dirba trigubai geriau. Jos labiau atsakingos, neužgeria ir, ta prasme, kaip ramstis visos šalies iš esmės. O vyrai labai daug visko nori ir visi su pretenzijomis, visi nori būti direktoriais", – dėstė Aleksandras.

Laiką skaičiuoja moterimis

„Aš įsimylėjęs, tai dėl to nekritikuoju nieko blogo. Galvoju tik apie savo merginą ir viskas", – teigė Aleksandras.

Išgirdęs savo paties pasisakymą, kad skaičiuoja laiką ne metais, o moterimis, jis tai neabejodamas patvirtino.

„Jeigu laiką skaičiuočiau metais ir sakyčiau tai moterimis, su kuriomis būnu, joms būtų baisu. Bet aš sakau, kad kadangi esu senukas, tai neilgai jas kankinsiu. Teoriškai. Praktiškai nežinau. Moterims nesvarbu, kiek man metų. Visada paklausiu, sako, kad ne. Svarbu aplinkai", – sakė dizaineris.

Visas interviu su Aleksandru Pogrebnojumi „Laikykitės ten" pokalbyje: