D. Vaitiekūnas teigė, kad Vitalio ir Albino meilės istoriją išgirdo iš paties Vitalio 2016 metais, kai pats ruošėsi atsiskleisti viešai. Tuo metu žinomas vyras teigė kalbinęs patį Vitalį tai padaryti kartu.

„Bet tuokart Vitalis sakė, kad jam dar per anksti. Vis dėlto jis sutiko prisijungti prie mūsų kompanijos eiti kartu „Baltic Pride“ eitynėse. Man tuo metu buvo 30, Vitaliui jau virš 60. Ir mes abu, kartu su visa kompanija, ėjome eitynėse pirmąkart. Ir mums tai buvo milžiniškas žingsnis.

Dabar vis tik įvyko dar vienas didelis žingsnis – Vitaliui 70, o jo partneriui 85 ir jie Vilniuje humanistinės ceremonijos metu sumainė žiedus po 52-jų metų draugystės.

Aišku, kad šliurpė visa salė. Vieni dėl to, kad gražu. Kiti dėl to, kad skaudu. Nepaisant jų meilės grožio man spaudė širdį, kad mano bendruomenei reikia kasdien įrodinėti, kad šitie du vyrai turi teisę į teisinę apsaugą ir kad jiems tai be galo aktualu čia ir dabar.

Dar spaudė širdį, kad daugeliui iš neheteroseksualių žmonių vis dar tenka pereiti visą peklą norint žengti tokius žingsnius. Ir tas peklos perėjimas nepasilieka be randų. Atrodo, tokie paprasti žingsniai tampa labai nepaprastais. Žingsnis išeiti į gatvę ir nebijoti garsiai pasakyti, kad skauda, kad myli ir kad nori būti girdimas. Žingsnis, kai žengi šalia žmogaus, su kuriuo pragyvenai daugiau nei pusę amžiaus.

Bet kokiu atveju, 52-jus metus kartu praleidę Albinas ir Vitalis šiandien švenčia meilę, gera bent akies krašteliu tą jų meilę paliudyti.

Jeigu jums tai irgi atrodo svarbu, paliudykite ir jūs pasirašydami už meilę čia“, – savo mintimis dalijosi D. Vaitiekūnas.

Delfi primena, kad penktadienį Vilniuje žiedus sumainė neįprasta pora: 52 metus kartu nugyvenę Vitalius ir Albinas. Sujaudinti jų gyvenimo istorijos, pirmąkart nuskambėjusios šį vasarį per LRT radiją, šalies vestuvių paslaugų tiekėjai padovanojo vyrams humanistinę santuokos ceremoniją, į kurią jų ryšio paliudyti susirinko apie 100 žinomų šalies žmonių.

„Mums jau per vėlu. Laikas negailestingas, mudu nejaunėjame ir nebeturime vilties pasinaudoti kada nors galbūt įtvirtintu partnerystės įstatymu. Šis, nors ir simbolinis, santykių įprasminimas mudviejų gyvenimo nepakeis. Mes liksime tokie, kokie buvę. Bet po ceremonijos jaučiamės sustiprėję, parodę, kad nieko nebebijom. Nebebijom būti savimi“, – sakė Vitalius.

Ceremonijos metu jis prisipažino susirinkusiesiems: „Esu be galo jums dėkingas. Pirmą kartą galiu viešumoje paimti Albiną už rankos“.

Vestuvių akimirkos – galerijoje:

Pasak vestuvių planuotojos Lauros Vagonės ir humanistines ceremonijas vykdančios nevyriausybinės organizacijos „Laimingas žmogus“ direktorės Urtės Žukauskaitės-Zabukės, nors porai jau per vėlu įteisintai partnerystei, jie bent jau gali gauti šalies žmonių pripažinimą, buvo rašoma pranešime spaudai.

„Įsivaizduokite tokią meilę, kai dviese galima būti tik pasislėpus nuo kitų žmonių akių. Kai norėdami susikabinti už rankų turite jas slėpti po neva užkritusiu šaliku. Kai tas jausmas įvardijamas kaip diagnozė, kurią reikia gydyti, o ištikus ligai pas gydytojus mylimąjį galima lydėti tik apsimetus jo sūnumi… Mes visi pažįstame meilės jausmą, bet ne visi žinome, kokią neteisybę nuolat patiria tos pačios lyties poros ir kokioje baimėje teko gyventi Vitaliui ir Albinui. Norėjome ištaisyti šią neteisybę. Nors jiems per vėlu teisiškai pripažintai partnerystei, jie gali gauti mūsų pripažinimą. Todėl kviečiame šalies žmones tapti Vitaliaus ir Albino santuokos liudytojais ir pasirašyti ant liudijimo internete“, – kalbėjo L. Vagonė.

Vitalius ir Albinas sako, kad nėra atitrūkę nuo tikrovės svajotojai, siekiantys pakeisti politikų sprendimus. Jie kartu išgyveno didelę dalį sovietmečio (niūrų, jų gyvenimo būdui grėsmingą ir jiems rūstų, net pavojingą sovietmetį ir teigia nepamatę didelių pokyčių ir atgavus šaliai nepriklausomybę – pasistūmėta tik tiek, kad homoseksualūs santykiai nebėra kriminalinis nusikaltimas.

„Mes tik norime parodyti, kad esame lygiai tokie, kaip kiti. Norėtume Teisinio mudviejų santykių pripažinimo, kad esame laisvi jausti tai, ką jaučiame, ko per 30 nepriklausomybės metų nepasiekta. Šiai ceremonijai ryžomės iš desperacijos, nes suprantame (matome) , kad niekas stipriai nepasikeitė ir, ko gero, greitai nepasikeis“, – kalbėjo Vitalius.

Anot U. Žukauskaitės-Zabukės, Lietuvoje kasmet vyksta apie 500 humanistinės santuokos ceremonijų, o tarp jų keletas švenčių – ir tos pačios lyties poroms bei jų artimiesiems.

„Tačiau iš tų porų, kurioms esame organizavę tokias šventes, beveik visos dar ir įteisina santuoką svetur, ir, deja, beveik visos anksčiau ar vėliau išvyksta iš Lietuvos“, – pastebėjo humanistinės organizacijos vadovė.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)