Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė pakomentavo, kokie būna veiksmai analoginio įvykio atveju, kai namuose būna nepilnamečių vaikų.
„Smurtas artimoje aplinkoje – viena skaudžiausių šeimos problemų, kuri paliečia kiekvieną jos narį. Smurtinėse situacijose nukenčia ne vien konfliktuojantys suaugusieji, bet net ir matomas smurtas gali palikti ryškius emocinės ir psichologinės žalos pėdsakus tolimesniame vaiko gyvenime. Bet kuriuo atveju, šeimoje įvykęs smurtas signalizuoja apie patiriamus sunkumus ir pagalbos poreikį. Tam, kad vaikas augtų saugioje, jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, pirmiausiai pagalba reikalinga visai šeimai – suaugusiesiems svarbu išspręsti savo emocinius sunkumus, įveikti savo krizes ir nuo jų apsaugoti savo vaikus.
Vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną – žodžiu, raštu ar bet kuria kita forma – gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o ištikus krizinei situacijai konsultuoja šeimos narius bei tikslingai nukreipia pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt.
Įprastai, nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada individualiai bendraujame su kiekvienu jos nariu, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti. Vertindami situaciją šeimoje, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai“, – tikina vaiko teisių atstovė.
Ji patikino, kad kalbant apie galimo smurto šeimoje atvejus, pirmiausia vaiko teisių gynėjai pasirūpina, jog vaikas liktų saugioje aplinkoje ir artimų žmonių, galinčių suteikti jam visapusišką gerovę, priežiūroje.
„Pokalbio su vaiku metu, vaiko teisių gynėjai išklauso jo nuomonę, aiškinasi, kaip vaikas jaučiasi, ką jis šiuo metu išgyvena, sprendžia, kokius veiksmus reikėtų atlikti, kad vaikas pasijustų geriau. Visuomet siekiama korektiško pokalbio, nesmerkiant ir nevertinant tėvų elgesio bei stengiantis neiššaukti vaiko gynybiškumo.
Vaikai linkę atsiverti, jeigu tinkamai prakalbinami, jaučiasi saugūs ir pasitiki žmogumi. Tam reikia empatijos, kantrybės, neskubėti ir nespausti vaiko. Siekiame, kad nuo netinkamo suaugusiųjų elgesio kenčiantys vaikai žinotų, jog vaiko teisių gynėjai ir kitos vaikų saugumu besirūpinančios tarnybos yra pasiruošusios išklausyti, suprasti ir suteikti visapusiškai reikalingą pagalbą, kuri leistų vaikui jaustis saugiam, o šeimai padėtų identifikuoti smurtą sukeliančias priežastis, paskatintų spręsti susikaupusias problemas, įkvėptų stengtis ir keistis dėl visų šeimos narių gerovės“, – kalbėjo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą visuomenėje, tad pastebėjus bet kurios rūšies smurtą nuo kurio galimai kenčia vaikai, prašome nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje Vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Delfi žiniomis, konfliktas įvyko balandžio 4 d. apie 21 val. 49 min. poros namuose.
Jo metu, vyras galimai smurtavo prieš moterį. Delfi žiniomis, jų namuose apsilankė ir greitoji pagalba.
L. Suodaitis uždarytas į areštinę.
Portalo žurnalistai bandė susisiekti su žinoma moterimi, tačiau ji ragelio nekelia. Susisiekę su V. Siegel straipsnį papildysime.
Susisiekus su Danieliumi Bunkumi, kuris yra buvęs V. Siegel mylimasis ir jųdviejų dukters tėvas, šis teigė apie konfliktą negirdėjęs.
„Nebuvau, nesuprantu apie ką jūs kalbate. Aš niekuo nesusijęs su Viktorija ir Laurynu Suodaičiais. Šiuo metu dirbu“, – Delfi sakė D. Bunkus.
Paklausus, ar po ten įvykusio konflikto pasiėmė iš Viktorijos namų dukrą, vyras kategoriškai atsakė, kad ten nebuvo ir vaiko nepasiėmė.
Delfi žiniomis, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
140 str. fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymima, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pramogų pasaulio užkulisiuose jau kurį laiką sklando kalbos, jog pora nesutaria, galimai ruošiasi skyryboms. Neseniai šeima socialiniuose tinkluose viešino vaizdus iš atostogų Balyje.
Delfi primena, kad Viktorija ir Laurynas susituokė 2021-ųjų metų vasarą.
Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvę jaunieji pasirinko neatsitiktinai. Viktorija išpažįsta stačiatikybę, todėl nuo pat pradžių mylimieji žinojo, kad amžiną meilę prisieks cerkvėje. Vis dėlto, Viktorija pasakojo, kad nei tobulas oras, nei vedybų vieta neturi didelės reikšmės. Svarbiausia tai, kad jiedu – jau vyras ir žmona.
„Išsipildė mano svajonė. Kai tikrai myli vyrą, nori už jo ištekėti ir sukurti šeimą. Nėra taip, kad padėjus parašą viskas pasikeičia. Bet ženkliai maloniau, kai vyras, pabučiuodamas tave į lūpas, ištaria: „Tu mano Žmona“. Tam pritartų kiekviena moteris – juk negali būti visą gyvenimą pristatinėjama kaip draugė ar gyventi amžinai sužadėtinės statuse“, – džiaugėsi Viktorija.
Viktorija neslėpė, kad jaudulio prieš vestuves ir net prieš pat žengimą į cerkvę buvo beprotiškai daug.
„Kartu ir ašarų, kartu ir nerimo. Džiugu tai, kad šios ašaros – tyriausio džiaugsmo, laimės ir pilnatvės išraiška“, – emocijų neslėpė žmona tapusi Viktorija. „Emocijos tikrai labai pakilios, nes laukėme šios dienos ilgai. Mes vienas kitam padovanojome laimę, o mudviejų meilė – svarbiau už viską“, – antrino L. Suodaitis.
Viktorija Siegel iš ankstesnių santykių su verslininku Danieliumi Bunkumi turi dukrelę Nicolę.
