Po tragedijos Neryje Daiva Žeimytė papasakojo jautrią savo motinystės istoriją: galvojau – jau man tai tikrai taip nenutiks

Savaitgalį Lietuvą sukrėtė kraupi žinia – Vilniuje, Neryje, mama, kaip įtariama, nuskandino savo dvi mažametes dukras ir galimai bandė nusiskandinti pati. Po šio įvykio daugelis moterį ėmė smerkti, tačiau viešumoje pasirodė ir ne viena istorija, skatinanti atkreipti daugiau dėmesio į moterų psichologinę būklę po gimdymo. Jautrią savo istoriją nutarė papasakoti ir žinoma žurnalistė, TV laidų vedėja Daiva Žeimytė, auginanti sūnų. Pasidalijusi patirtimi ji kviečia burtis žmones į judėjimą #aškalbėsiu ir ragina moteris pasakoti apie pogimdyvinę depresiją.

Garsi moteris sutiko savo feisbuko įrašu pasidalinti ir su Delfi skaitytojais.

Laikas pradėti apie tai kalbėti. Mano istorija. Puikiai pamenu, kai vaiko susilaukusi draugė man pasakojo apie pogimdyvinę depresiją. Tada išklausiau, pabandžiau guost, kad gi ji praeina, išėjau pro duris į savo aktyvųjį ir nerūpestingą gyvenimą ir pamiršau.

Tuomet galvojau – jau man tai tikrai taip nenutiks. Susilaukiau sūnaus. Pradžioje tas viesulas, kuris įsuko, nė nepaliko laiko susimąstyti, kas čia ir kaip. Nešė kaip banga. Pradėjus atsikvošėti atėjo supratimas, kad gyvenimas ne tai, kad pasikeitė. Jis absoliučiai kitoks, niekada nebebus taip, kaip buvo ir niekas nedavė laiko tam pasiruošti.

Pasaulis tas pats, bet tu jame nebe ta pati. Pasidarė šiek tiek baisu. Tada galvojau – dabar sunkesnis laikotarpis, bet greitai bus tik paprasčiau ir lengviau. Taip apgaudinėjau save. Turbūt, kaip ir dauguma moterų.

Žinot, kaip aš galvojau? Negi dabar pasirodysiu silpna, čia gi tik dar vienas iššūkis, susitvarkysiu. Tyliai. Galva sprogsta, buvo momentų, kai nei iš šio nei iš to, pradėdavo drebėti kojos. Supranti, kad čia ta įtampa išeina. Bet vis tiek tyliai.

Nes jeigu rėksiu, skųsiuos, visi sakys, kad esu nenormali, išprotėjusi. O kas norės turėti reikalų su išprotėjusia? Paverkdavau duše.

Daugybė nevaldomų dalykų – nerimas dėl vaiko, kai neturi net žalio supratimo, ką su tuo daryt. Kad ir kokias savęs raminimo metodikas betaikytum, jos veikia tik laikinai, nes tas suknistas nerimas yra kažkoks kosminis ir atsiranda jam dar būnant pilve.

Mano atveju praeities netektys, tarp kurių ir mažo broliuko mirtis, tą nerimo skalę dar labiau padidina. Ir nieko negaliu su savim padaryti. Tiesiog bijau dėl jo. Vaiko ligos, kada pati praktiškai susergu, nes nebėra nei naktų, nei dienų, o jaudulys dėl sergančio vaiko sprogdina smegenis.

Aplinkinių spaudimas ir pamokymai – daryk tą, nedaryk šito, kodėl taip, o ne anaip – kartais jautiesi lyg nieko nebežinai ir nebemoki. Ir, aišku, jautiesi bloga mama. Iki minimumo sumažėjęs socialinis bendravimas – ir dėl pačios laiko stokos, ir, turbūt, dėl to, kad tiesiog nebeįdomu su vaikiškuose reikaluose paskendusia moterimi.

Nebesupranti, kodėl staiga tau neberandama laiko ir tas irgi slegia.

Fizinės sveikatos suprastėjimas – nėštumas, gimdymas, pogimdyvinis laikotarpis – milžiniškas krūvis moters organizmui, asmeniškai aš dar neatsistačiusi iki šiol, o dabar dar pasireiškė nusėdusio imuniteto reikalai. Sergu ištisai.

Su vaiko gimimu atsiradęs stiprus nesaugumo jausmas, bijau dėl ateities, bijau, ar gebėsiu pasirūpinti vaiku, o jeigu liksiu viena su juo, kas tada? Laiko nebevaldymas – planuok kaip nori, vis tiek visur vėluoju, bėgu. Pasikeitę santykiai namuose – vaikai keičia santykius ir tai yra dar vienas nerimo šaltinis. Visi šie jausmai ir pojūčiai nėra apie pagalbą auginant vaiką. Kai ji yra, kai vaiką prižiūri tėvas, močiutė, ar kai jis išeina į darželį, tai leidžia šiek tiek atsitraukti. Bet tie jausmai ir pojūčiai vis tiek niekur nedingsta.

Tai jausmai ir pojūčiai apie pačią moterį ir apie jos tapimą mama. Bijai pripažinti, kad gyvenimas pasikeitė, bijai pasakyti, jog tau sunku, nes pati bijai tai sau pripažinti. Be to, visada atsiras sakančių, kad maivaisi, vaidini, ko čia skundies, gi pati apsižiojai tą vaiką. Ir negali, netgi neturi jėgų aiškinti, jog kartais tiesiog nebežinai, kas gerai ir kas blogai. Ir kad nebemoki nieko: nei ilsėtis, nei džiaugtis, nei atsipalaiduoti, nei būti rami.

Ir aš, tiesą sakant, nežinau, kada tai baigiasi. Pasakoju savo istoriją, nes matau, kokio dydžio problema yra pogimdyvinė depresija ir kokios tragiškos kartais būna jos pasekmės.

Oficialioji statistika teigia, kad 20 procentų moterų Lietuvoje patiria pogimdyvinę depresiją. Aš manau kitaip. Manau, kad visos mes, susilaukusios vaikų, patiriame šią būseną – sunkesnės ar lengvesnės formos. Tik nekalbam apie tai. Reikia pradėti kalbėti. Pasakoti savo istorijas, nebijoti, nes tai ne gėda. Tai visų mūsų, mamų, našta, kuria galime pasidalinti ir gal žinant, jog esi ne viena, bus lengviau.

Svarbu išdrįsti pasakyti, jog sunku. Rasti žmogų, kuriam galite tai pasakyti. Jeigu neturite kam, parašykite man. Laikas pradėti kalbėti. Mes visada daug darome, kad apsaugotume vaikus, atėjo laikas padaryti daugiau, kad išgelbėtume jų mamas.

Pagalba krizinio nėštumo atveju

VšĮ "Krizinio nėštumo centras" Tel. [phone], [e-mail], www.neplanuotasnestumas.lt

Gyvybės langeliai Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai-pagalbos centras „Šeimos slėnis“, Žolyno g. 47 ,Vilnius 10210 VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinika, Architektų g. 77, Šiauliai 78170 Kauno Prano Mažylio gimdymo namai, V. Putvinskio g. 3, Kaunas 44212 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos klinika Krikščioniškieji gimdymo namai, Miško g. 27, Kaunas 44313 Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai, Panevėžys, Staniūnų g. 41 Marijampolės miesto ligoninė, Palangos g. 1, 68188 Marijampolė VšĮ Tauragės ligoninė, V. Kudirkos g. 2, LT-72214 Tauragė VšĮ Jonavos ligoninė, Žeimių g. 19, Jonava Klaipėdos universitetinė ligoninė, Liepojos g. 41, Klaipėda 92288

Delfi D. Žeimytė teigė, kad netrukus po to, kai pasidalijo patirtimi, ji sulaukė daugybės moterų žinučių, kurios pasakojo ir savo asmenines istorijas apie pogimdyvinę depresiją. Ragindama apie tai kalbėti viešai, žurnalistė kviečia burtis žmones į judėjimą #aškalbėsiu.

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas „Pagalbos moterims linija“ 8 800 66366 [e-mail] kasdien visą parą „Vilties linija“ 116 123 [e-mail] kasdien visą parą „Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) 8 800 77277 II-VI 16:00-20:00 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 8 800 10 800 Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val. Penktadieniais: 8.00-18.00 val.

SPC kontaktai: Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 [e-mail] Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 [e-mail] Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464 [e-mail] Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija 8 603 89833 [e-mail] Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 [e-mail] Elektrėnų Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 [e-mail] Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras 8 699 20069 8 686 60657 [e-mail] Jonavos r. Moters pagalba moteriai 8 618 40044 [e-mail] Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 446 61565 8 616 55877 [e-mail] Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ 8 603 89833 [e-mail] Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras 8 343 59525 8 633 55007 [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras 8 679 31930 [e-mail] Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ 8 603 89833 [e-mail] Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525 8 633 55007 [e-mail] Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 446 61565 8 616 55877 [e-mail] Kėdainių r. Moters pagalba moteriai 8 618 40044 [e-mail] Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 46 350099 8 650 60094 [e-mail] Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024 8 605 82331 [e-mail] Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024 8 605 82331 [e-mail] Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 [e-mail] Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525 8 633 55007 [e-mail] Mažeikių r. Telšių krizių centras 8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282 [e-mail] Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464 [e-mail] Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 46 350099 8 650 60094 [e-mail] Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ 8 610 10715 [e-mail] Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 46 350099 8 650 60094 [e-mail] Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Plungės r. Telšių krizių centras 8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282 [e-mail] Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ 8 603 89833 [e-mail] Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras 8 657 87475 [e-mail] Rietavo Telšių krizių centras 8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282 [e-mail] Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024 8 605 82331 [e-mail] Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525 8 633 55007 [e-mail] Šalčininkų r. Moterų informacijos centras 8 650 95216 8 5 2629003 [e-mail] Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ 8 610 10715 [e-mail] Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024 8 605 82331 [e-mail] Širvintų r. Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 [e-mail] Švenčionių r. Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 [e-mail] Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 446 61565 8 616 55877 [e-mail] Telšių r. Telšių krizių centras 8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282 [e-mail] Trakų r. Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 [e-mail] Ukmergės r. Moters pagalba moteriai 8 618 40044 [e-mail] Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464 [e-mail] Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 [e-mail] Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525 8 633 55007 [e-mail] Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras 8 5 2616380 [e-mail] Vilniaus r. Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 [e-mail] Visagino r. Visagino šeimos krizių centras 8 699 20069 8 686 60657 [e-mail] Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras 8 699 20069 8 686 60657 [e-mail] SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 [e-mail] Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464 [e-mail] Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija 8 603 89833 [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras 8 650 95216 [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras 8 699 20069 [e-mail] Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija 8 618 40044 [e-mail] Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 616 55877 [e-mail] Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 63355007 [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras 8 679 31930 [e-mail] Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 650 60094 [e-mail] Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 605 82331 [e-mail] Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras 8 671 16590 [e-mail] Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" 8 610 10715 [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras 8 428 52177 [e-mail] Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija 8 664 31207 [e-mail]