Garsus advokatas į ilgą teisinį ginčą įsivėlė 2014 metais nusprendęs parduoti sklypą Trakų rajone, kuriam pardavimo metu galiojo areštas, todėl su pirkėju pasirašyta preliminari sutartis nevirto galiojančiu sandoriu, o advokatui teko sumokėti 6000 litų baudą pirkėjui bei grąžinti dalį jau atlikto mokėjimo.
A. Bandžius ieškinyje teismui nurodė, kad jis 2014-ųjų sausį jis su pirkėju sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo, nustatydami, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2014 03 27.
Anot jo, pagrindinės sutarties jis negalėjo sudaryti, kadangi antstolis, neva elgdamasis neteisėtai, nepanaikino žemės sklypo arešto, ko pasekoje jis sumokėjo pirkėjui 6000 Lt baudą. Teismo nutartyje nurodoma, kad A. Bandžius reiškia pretenzijas dėl turto arešto nepanaikinimo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų bendradarbiauti su antstoliu.
Atsakovas byloje patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios ieškinį atmetus priteistinos iš A. Bandžiaus. Trečias asmuo byloje „BTA Baltik Insurance Company“ filialas Lietuvoje į bylą pateikė prašymą priteisti 350 Eur, bylinėjimosi išlaidų, kurios ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo (bendrovė buvo apdraudusi antstolio V. Mitkaus profesinę civilinę atsakomybę).
Iš bylos medžiagos žinoma, kad Vytautas Mitkus vykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 metais priimtą sprendimą dėl 22 630,23 Lt skolos ir 11 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovo Alberto Bandžiaus trečios eilės išieškotojo „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo naudai.
Nutartyje teigiama, kad areštuotą sklypą nusprendęs parduoti A. Bandžius 2014 metų kovo 3 dieną antstolio V. Mitkaus kontoroje užregistravo skundą, kuriuo prašė panaikinti areštą parduodamam žemės sklypui.
Antstolis atsisakė tenkinti skundą ir persiuntė bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsisakymas panaikinti areštą buvo pagrįstas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nagrinėti išieškotojo pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas nusprendė priimti nagrinėti išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, antstolis nepanaikino arešto skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančiam žemės sklypui.
Tų pačių metų kovo 25 d. A. Bandžius sulaukė žinios, kad pirkėjas neketina pratęsti preliminarios sutarties galiojimo, nurodydamas, kad jei pirkimo pardavimo sutartis nebus sudaryta nustatytu laiku, laikys, kad sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, bei pareikalavo per 7 dienas nuo preliminarios sutarties pasibaigimo dienos grąžinti 6000 Lt avansą bei sumokėti 6000 Lt baudą.
Balandžio 8 d. paprašė 6000 Lt baudą sumokėti į jo sąskaitą banke. Advokato A. Bandžiaus kontora, Gintarui Vaitkevičiui pervedė 6000 lt tą pačią dieną.
Tačiau vėliau A. Bandžius nusprendė į teismą paduoti antstolį ir įrodyti, kad sandoris nepavyko dėl jo netinkamai atlikto darbo. Visgi priimdamas sprendimą teismas argumentavo, kad preliminarios sutarties sudarymo metu, žinodamas, kad turtas yra areštuotas, A. Bandžius veikė savo rizika ir sudarė tokio pobūdžio sutartį, todėl pats turi prisiimti iš to kilusias pasekmes.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismo sprendime taip pat buvo apskritai suabejota dėl realių A. Bandžiaus ketinimų
parduoti sklypą.
Tiesa, jau pasibaigus terminui, kai galėjo skųsti teismo sprendimą, A. Bandžius pateikė apeliaciją, tačiau ji taip pat buvo atmesta kaip nepagrįsta.
Advokatas Karolis Rugys, teisme atstovavęs atsakovą antstolį Vytautą Mitkų, naujienų portalui DELFI pasakojo, kad ieškovas, kaip buvęs skolininkas, bandė prisiteisti tariamą žalą, tačiau teisme pavyko įrodyti, kad nebuvo visų būtinų atsakomybės sąlygų.
„Manau, A. Bandžius, būdamas teisininku, bandė nesėkmingai pagudrauti: neva negalėjo parduoti savo sklypo dėl antstolio nepagrįstai pritaikyto arešto. Apie atsiradusią preliminarią sutartį atsakovas (antstolis - DELFI) sužinojo tik iš teismo gavęs procesinius dokumentus. Jos realumu nepatikėjome ne tik mes: suabejojo ir teismas. Ir ne tik dėl pono Alberto veiksmų.
Pirkėju įvardijamo asmens parodymai teisme iš esmės skyrėsi nuo ieškovo: priesaiką teisme davę asmenys negali tiek klysti nuo to, kur, kada, kiek kartų susitikinėjo iki kokiu būdu, kada teikė ar rengė dokumentus, ar neva perdavinėjo grynus pinigus. Įdomu ir tai, kad skolininkas iš karto sutiko dėl savo kaltės ir tiek pavedimu, tiek neva grynais sumokėjo pirkėjui pinigus, o turto vėliau jau (net ir panaikinus areštus) nebepardavinėjo“, - DELFI kalbėjo K. Rugys.
Pašnekovas taip pat paminėjo, kad antstolio civilinė atsakomybė yra apdrausta, o ginčo laikotarpiu galiojo net dvi draudimo apsaugos. A. Bandžius ilgai negalėjo apsispręsti, kam nukreipti reikalavimą, kol galiausiai nusprendė atsakovu pasirinkti tik antstolį.
„Manau, kad ieškovas apsiriko ir tokio ieškinio geriau būtų nereiškęs, nes dabar turės atlyginti ir visas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustebino, kad jis skundė teismo sprendimą, nes dėl to bylinėjimosi išlaidos tik didėjo. Antstolio vardu pateikėme prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad būtų galima išieškoti priteistas bylinėjimosi išlaidas – gera valia jos sumokėtos nebuvo“, - atskleidė žinomas advokatas.
Tuo metu antstolis Vytautas Mitkus DELFI pasakojo, kad skolininkai dažnai mėgsta vilkinti bylas, o vietoje to, kad atsiskaitytų su kreditoriumi, teikia įvairius skundus.
„Ne išimtis ir Albertas Bandžius, kuris, būdamas profesionaliu teisininku, dar sugalvojo ir nepagrįstai praturtėti. Vis tik teisme, kaip ir tikėjomės, pavyko rasti teisingumą. Dabar pradėsime vykdymo procesą dėl teismo priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo“, - kalbėjo V. Mitkus.
Naujienų portalui DELFI su A. Bandžiumi apie šį teismų maratoną pasikalbėti nepavyko. Daugybę kartų klausiamas apie susidariusią situaciją, žinomas advokatas vis atidėliodavo pokalbio laiką, tačiau susisiekus vis kitu laiku, pakomentuoti apie jam nepalankų teismo sprendimą bei atmestą apeliaciją negalėjo.
