Po pasklidusių kalbų apie Roberto Ščesnavičiaus mirtį - paties virtuvės šefo reakcija: turi įtarimų, kodėl žmonėms galėjo taip pasirodyti

„Aš nesistebiu dėl tokių kalbų – žmonės dabar eina iš proto. Kai feisbuke paskaitau komentarus apie JAV prezidento ir mūsų Seimo rinkimus... Žinokite, mąstau viena – visas pasaulis eina iš proto. Kadangi pats jaučiuosi puikiai, sulaukus tokios žinios mane suėmė juokas“, – su šypsena kalbėjo R. Ščesnavičius.

Tokių gandų priežastis, anot pašnekovo, galėjo būti ta, jog apie jį šiandien iš tiesų girdėti kur kas mažiau nei prieš dešimtmetį. Garsusis kulinaras ne tik nebesifilmuoja televizijos laidose, bet ir nebesisuka restoranų versle.

„Restoranus valdėme apie dešimt metų, o dabar neturime nė vieno. Tiesiog atsibodo. Aš jau pensijoje. Aišku, tai ne vienintelės priežastys. Žinote, toje pačioje srityje sukuosi jau beveik penkiasdešimt metų. Dirbau didelių restoranų vadovu Lietuvoje bei užsienyje, vadovavau ir savo restoranų verslui. Bet juk aš niekada nesėdėdavau kabinete – visada kepiau, viriau ir laksčiau. Tai yra ganėtinai sunkus darbas. Tiesiog pavargau“, – atviravo Robertas.

Šiuo metu garsusis šefas vadovauja įmonei, tam tikromis progomis organizuojančiai banketus, degustacijas, desertų, paelijos šou. Įmonei tenka rūpintis patiekalais įvairiuose renginiuose, vestuvėse.

Na, o prieš kelerius metus, kai HBO Vilniuje ir Trakuose filmavo serialą „Jekaterina Didžioji“, kuriame vaidino pati Helen Miren, R. Ščesnavičius buvo pasirašęs maisto scenografijos kontraktą ir du mėnesius su komanda tiekė patiekalus aktoriams bei visai kūrybinei grupei.

Nors tokiu būdu vėl šiek tiek priartėjo prie televizijos, pats grįžti į eterį Robertas sako nebenorintis.

„Gal ir būna pasiūlymų, bet aš jau nebenoriu, man visko per daug. O per daug dirbti jau nesinori. Ypač dabar, kai vis išgirstu apie savo bendraamžių netektis. A.a. Faustas Latėnas – mano amžiaus. Tad ir dabar, kai sužinojau kalbas apie savo tariamą mirtį, nelabai nustebau. Šiandien esi čia, o rytoj gali ir nebūti.

Karantino laikotarpiu, kai darbinės veiklos apmažėjo, aš net labai smagiai gyvenu. Daug ilsiuosi, turiu laiko savo kitiems pomėgiams: tapau paveikslus, vėl rašau knygą“, – pasakojo kulinarinio leidinio „Gurmano užrašai“ autorius. Beje, ši knyga visai neseniai buvo išleista ir Vokietijoje.

Tėvo pėdomis žengė ir Roberto atžala Tomas Ščesnavičius, kuris irgi yra profesionalus restoranų šefas. Nors karantinas privertė kiek pristabdyti darbus, tėvas ir sūnus ruošiasi naujo bendro projekto įgyvendinimui, apie kurį kulinaras kol kas kalba nenoriai.

„Norisi pradėti, tačiau dėl karantino tenka atidėti. Juk klientų tai nėra“, – nusijuokia pašnekovas.