- Aisti, kaip jauteisi pirmą kartą pabandęs vairuoti?
- Iš pat pradžių buvo baisu, nes net neįsivaizdavau, ką reikės daryti (šypsosi). Kai instruktorius nuramino, detaliai paaiškino visą procesą, iš karto pasidarė ramu. Supratau, kad tų funkcijų nėra tiek jau daug.
- Kai mokeisi teorijos, minėjai, kad taisyklės painios, o kelio ženklai nesuprantami. Ar vairuoti lengviau, nei mokytis taisyklių?
- Praktika visuomet įdomiau nei teorija. Aš moksliukas, atrodė, paimsiu knygą, perskaitysiu ir viską žinosiu, tačiau su eismo taisyklėmis sunkiau. Reikia daug ką žinoti: pažinti kelio ženklus, suprasti, kam pirmumas, ir taip toliau.
- Kas buvo sunkiausia sėdint prie vairo?
- Orientuotis pagal šoninius veidrodėlius. Sunku suvokti, kad reikia nuolat stebėti vaizdą, kuris už nugaros. Pamenu, kad mano tėtis anksčiau vairuodamas tiesiog atsisukdavo (juokiasi). Manau, tai natūralus impulsas, reikės išmokti jo nepaisyti, o visa kita atrodo paprasta!
- Mokaisi vairuoti automobiliu su automatine pavarų dėže. Ar nesipina kojos tarp dviejų pedalų?
- Maniau, tikrai pinsis, tačiau to nebuvo. Juk ramiai susireguliuoji sėdynę, kad būtų patogu, ir kairė koja tiesiog ilsisi (šypteli).
- Kas labiausiai patiko vairuojant?
- Automobilis „Volkswagen Beetle“. Jis stilingas, tad jame jaučiausi gerai. Be to, jis nedidelis, todėl lengva pajusti matmenis. Jei pirkčiau automobilį, tai tik nedidelį.
- O ar nebijai stereotipo, kad nedideli automobiliai yra nesaugūs?
- Ne automobiliai yra nesaugūs, o tie bepročiai keliuose. Manau, pradedant vairuoti reikia įsigyti mažą automobilį, o paskui, žiūrėk, ir sunkvežimio teisių ateisiu laikyti (juokiasi).