Vaizdo medžiagoje, kurią galimai nufilmavo patys R. Antonovienės ir jau mirusio Vido Antonovo vaikai, matyti, kaip ant lovos sėdinti ir tik apatinius vilkinti moteris garsiai dainuoja, kalbina vaikus prieiti prie jos, o šie nedrįsta, sako, kad baiminasi.

Už kadro girdėti, kaip vaikai kalba, kad jų mama yra apsvaigusi nuo alkoholio ir tokia situacija esą nutinka jau ne pirmą kartą. Taip pat priduriama, kad R. Antonovienė vis nori apsikabinti vaikus, o jie atsako to daryti nenorintys.

„Aš pykstu ant tavęs“, – tokia viena berniuko frazė išsprūsta už kadro.

Į tai Rima atsako, kad vaikas esą turėtų parodyti, kaip ją gerbia girtą.

Vaizdo įraše vaikai kalba, kad jų mama galimai turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jie kartoja, kad ši duotų jiems pinigų, o Rima atkerta, jog „euriuką“ duos rytoj.

Nemalonų vaizdo įrašą papildo mažamečiams vaikams ir paaugliams girdint kartojami keiksmažodžiai bei kita nederama leksika.

„Tu manęs nemyli, ateik, prisėsk šalia, aš noriu savo sūnų apkabinti per pečius“, – kalba Rima.

„Tu esi bloga, aš negaliu ateiti“, – atsako berniukas.

„Labai neteisingai elgiesi“, – priduria šalia buvusi mergaitė.

Neaišku, kada tiksliai šis vaizdo įrašas buvo nufilmuotas, tačiau fone girdėti 2018 metais pristatyta lietuviška daina, ją Rima garsiai dainuoja bene visą įrašą.

Vaizdo medžiagoje matyti ir kambario kampe sėdintis vyras, su kuriuo Rima retkarčiais persimeta keliais žodžiais. Tikėtina, kad tai gali būti V. Antonovas. Įraše kelis kartus taip pat pasigirsta vaikų kreipimasis „tėvai“ ir „tėvukai“.

„Žinai, kodėl šiandien parvažiavau? Todėl, kad noriu savo vyrą iš*****“, – šūktelėjo galimai neblaivi moteris.

„Dėjau ant tavęs, mano meile, sūnau“, – toliau pakeltu balso tonu kalbėjo ji.

Įrašo gale Rima į savo rankas pasiėmė kuprinę, iš kurios ėmė į šonus mėtyti joje buvusius daiktus.

Vaiko teisių tarnyba jau ėmėsi veiksmų

Dėl šio trikdančio vaizdo įrašo Delfi susisiekė su Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi (VTAS) ir jis patikino, kad dėl šitos konkrečios situacijos jau buvo imtasi reikiamų priemonių.

„Minima šeima VTAS yra žinoma, jai taikoma Atvejo vadyba ir savivaldybės paskirtas atvejo vadybininkas kartu su kitais specialistais teikia pagalbą bei socialines paslaugas.

Šiaulių apskrities VTAS Radviliškio rajone skubiai ėmėsi nagrinėti situaciją. Susisiekta su vietoje su šeima bendraujančiais socialiniais darbuotojais, kad jie nuvyktų į šeimą. Taip pat ir VTAS specialistai vyksta į nurodytą šeimą įvertinti situacijos“, – Delfi teigė Šiaulių apskrities VTAS atstovė Silva Šimkevičienė.

Įprastai, esant tokioms aplinkybėms, į situaciją šeimoje reaguojama greitai ir pagal numatytą tvarką.

„Reaguojama tuoj pat, esanti dieninė ar naktinė budėtoja informuoja apie situaciją, tuomet vykstama į šeimą, jeigu ji iškart identifikuojama, bendraujama su vaikais. Jeigu matome, kad abu tėvai yra neblaivūs, vaikai perkeliami į saugią aplinką, dažniausiu atveju jie būna perduodami artimiems asmenims, kurie yra blaivūs, galintys prižiūrėti vaikus. Jeigu tokių nerandama arba tėvai nesugeba jų įvardyti, tuomet kreipiamasi į budinčius globotojus. Tada laukiama, kol tėvai galės bendrauti su vaikais, įvertinama situacija, ar toks elgesys yra pasikartojantis, ar jis piktybinis, ar vaikai skriaudžiami. Vienas dalykas, kai vaikai yra maži, ir kitas, kai vaikai – jau paauglių amžiaus. Vertinama, kiek saugu vaikams grįžti į namus. Ieškoma sprendimų, suteikiama pagalba šeimai – tuo pasirūpina socialiniai darbuotojai. Jeigu matoma, kad problemos gilesnės, kreipiamasi pagalbos į kitus specialistus“, – su įprasta tvarka supažindino VTAS atstovas spaudai.

Pasiteiravus, kokia praktika taikoma, jei tik vienas iš tėvų yra neblaivus, Arūnas Malinovskis paaiškino, kad procedūra būna kiek kitokia.

„Jeigu vienas iš tėvų yra galintis pasirūpinti vaikais, įprastai sutariama, kad vaikais ir bus pasirūpinta. Jeigu bent vienas namuose yra suaugęs asmuo, galintis prižiūrėti vaikus, tuomet nesiimama jokių drastiškų priemonių. Tiesiog prašoma jais pasirūpinti arba paskiriama socialinė darbuotoja, kuri papildomai pasirūpintų šeima. Tai vadinama atvejo vadyba, kai surenkama visa reikiama informacija ir ieškoma išeities“, – aiškino pašnekovas.

Paklausus, kas daroma, jei, pavyzdžiui, vienas iš tėvų yra senyvo amžiaus ir sunkiai įgalus suvaldyti įsiaudrinusią situaciją namuose, A. Malinovskis patikino, kad ir tokiu atveju yra reaguojama.

„Jei paliktas asmuo neužtikrina vaikų apsaugos, ieškoma kitų išeičių. Būna atvejų, kad į tokią situaciją yra iškviečiamas jau suaugęs šeimos vaikas, kuris gali pasirūpinti savo mažais broliais ar seserimis. Paprašoma, kad jis praleistų dieną ar naktį su giminaičiais ir užtikrintų jų saugumą. Ne kiekvienu atveju būtina vaikus išvežti iš jų namų. Kiekvienai situacijai – atskiras sprendimas“, – Delfi komentavo specialistas.

R. Antonovienė: vyras buvo blaivus ir prižiūrėjo vaikus

Delfi susisiekus su Rima Antonoviene, ši teigė, jog vaizdo įrašas buvo nufilmuotas prieš dvejus metus, kai moters vyras V. Antonovas dar buvo gyvas.

„Šį vaizdo įrašą nufilmavo mano vaikai. Mano vyras dar buvo sveikas ir stengėsi vaikus nuteikti prieš mane – 20 metų man grasino, kad atims vaikus, praktiškai versdavo mane gimdyti, naudojo prieš mane baisiausią psichologinį smurtą, sudegino mano tėvų namą. Jis buvo 20 metų sėdėjęs kalėjime – niekam dar šio dalyko nesakiau“, – pasakoja R. Antonovienė.

Rima teigia, jog šis Delfi redakciją pasiekęs vaizdo įrašas buvo nufilmuotas po pasisėdėjimo su kaimyne.

„Kai ėmė kristi svoris, vyras mane išleido pabūti su kaimyne. Taip, mes išgėrėme, nors šiaip nesu nuolat vartojanti alkoholį. Gali būti, kad kaimynė man kažko įdėjo į alkoholį, o gal šiaip jis mane stipriai paveikė, nes, prisipažįstu, gėrėme stipriuosius gėrimus. Nei nėščia gerdavau ar rūkydavau, nieko, bet tuomet apsibariau su vyru ir nuėjau į tą vakarėlį. Aš nepamenu, ką tada kalbėjau. Pati bandžiau dar vėliau peržiūrėti tą vaizdo įrašą, bet negalėjau – man pačiai tai atrodė tikrų tikriausi kliedesiai“, – pripažįsta moteris.

Pasak pašnekovės, filmuoti vaikus tuomet privertė vyras, ir anksčiau bandydavęs juos nuteikti prieš mamą.

„Dar vienas momentas šioje situacijoje – vyras tuo metu buvo blaivus ir prižiūrėjo vaikus. Apie šį vaizdo įrašą žino socialinė darbuotoja, atvejo vadybininkė, taip pat esu pranešusi policijai dėl duomenų nutekinimo. Pranešiau pati – pasakiau, kad vartojau tuo metu alkoholį, elgiausi neadekvačiai. Pažadėjau, kad nevartosiu alkoholio, jo ir nevartoju. Dėl šio įvykio buvo ir posėdis, viskas“, – tvirtina pašnekovė.

Delfi redakciją pasiekęs vaizdo įrašas, moters manymu, buvo išplatintas sąmoningai siekiant jai pakenkti.

„Mano dukra šį vaizdelį parodė savo uošvienei, negalvodama, kad jis gali išplisti kur nors toliau. Bet išėjo taip, kad vaizdo įrašas paplito po visą kaimą, galiausiai atėjo iki jūsų. Kaimynai ne pirmą kartą nori man pakenkti. Vienai kaimynei aš itin nepatinku – ji nuolat lenda į mano asmeninį gyvenimą“, – tikina Rima.

Moteris gailisi, kad anksčiau šio vaizdo įrašo nesunaikino.

„Tikrai to gailiuosi. Apie vyrą norėjau pasilikti tik šviesius prisiminimus, bet, deja, po visų šių įvykių neišeis to padaryti. Dabar aš kenčiu“, – sakė pašnekovė.

Pagalba turintiems priklausomybių
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:
RPLC Vilniaus filialas 8(52)137808 registratura@rplc.lt P. Širvio g. 5
RPLC Kauno filialas 8(37)333255 registratura.kaunas@rplc.lt Giedraičių g. 8
RPLC Klaipėdos filialas 8(46)415025 registratura.klaipeda@rplc.lt Taikos pr. 46
RPLC Šiaulių filialas 8(41)455644 registratura.siauliai@rplc.lt Daubos g. 3
RPLC Panevėžio filialas 8(45)582673 registratura.panevezys@rplc.lt Elektronikos g. 6
Anoniminių alkoholikų draugija +370 685 05191 info@aalietuvoje.org
Pilnų namų bendruomenė +370 698 73005 info@pnb.lt
Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt.
Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
„Vaikų linija“ 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val.
„Tėvų linija“ 8 800 900 12 darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.
Kontaktai organizacijų, vykdančių kompleksinių paslaugų teikimo vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, projektus.
Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas
Dingusių žmonių šeimų paramos centras 85 248 3373 centras1@missing.lt
natalija@missing.lt
Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas 837 750 935, 8 698 23995 pagalba@ssinstitut.lt
Viešoji įstaiga Psichologinės paramos ir konsultavimo centras 8 673 22562, 8 650 63789 ppkcentras@yahoo.com
VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ 85 238 5770, 8 673 17380 atsigrezk@gmail.com
Viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras 85 237 2548, 8 671 89218 info@vpscentras.lt
Telšių krizių centras 8444 74282, 8 683 96793, 8 671 16590 kriziucentras@gmail.com
VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva 8 672 35298 info@ppi.lt
VšĮ Paramos vaikams centras 85 271 5980, 8 611 43567 pvc@pvc.lt
Vilniaus arkivyskupijos Caritas 85 212 1653, 8 685 77347 mvnamai@vilnius.caritas.lt
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ 8 699 54778 info@algojimas.lt
Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ 85 261 815, 8 682 62772 informacija@savethechildren.org
Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija 8 638 36475, 8 681 77002 jurbarkovdc@gmail.com
Specializuotos pagalbos centrai, teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (suaugusiems)
Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (527)