– Linai, neseniai grįžai iš Kosta Rikos, ten gyvenai ekologinėje bendruomenėje „Pacha Mama“. Kiek laiko ten praleidai?
– Beveik du mėnesius. Mielai būčiau praleidęs dar keletą mėnesių, bet gyvenimas tokioje bendruomenėje kainuoja. Ją galima būtų palyginti su sveikos gyvensenos ir dvasingumo sanatorija. Jaučiausi lyg kino filmo „Įsikūnijimas“ mėlynųjų žmonių gentyje, kur viskas trykšta meile savo planetai motinai Žemei. Juk „Pacha Mama“ išvertus į lietuvių kalbą ir reiškia „Motina Žemė“.
– Kiek kainuoja gyvenimas tokioje bendruomenėje?
– Galima pasirinkti skirtingas gyvenimo sąlygas. Nuo palapinės, kainuojančios 10 dolerių (~9 Eur), iki vilos visai šeimai už 200 dolerių (~180 Eur) parai.
– Kuo ypatinga ši bendruomenė?
– Žmonės maitinasi tik organišku vegetarišku maistu ir nevartoja jokių produktų, kurie rūgština organizmą ir daro jam žalą. Pavyzdžiui, ten nėra cukraus ir miltinių produktų, tabako, alkoholio. Bendruomenę įkūrė žydų ir vokiečių tautybės žmonės, todėl ten egzistuoja vokiška tvarka ir žydiškai išmintinga komercinė pusė. Bendruomenė suskirstyta į departamentus: statybos, ekologijos, maisto, rinkodaros, finansų ir svečių aptarnavimo.
– Kokius darbus Tau teko dirbti Kosta Rikoje?
– Mane paskyrė į ekologijos departamentą, rūpinausi augalais ir gyvūnais, ruošiau organišką, visų reikiamų medžiagų prisotintą dirvą, kurią vėliau naudojome vaismedžiams daiginti, maitinau sliekus, įrengiau gertuvių paukščiams, kurių Kosta Rikoje yra per 600 rūšių. Teko padirbėti ir staliumi – gaminau baldus.
– Nejaugi susimokėjai už buvimą šioje bendruomenėje ir tik dirbai?
– Dirbdavome tik 5 valandas per dieną, kitas laikas – saviugdai. Kiekvieną rytą prieš darbus vyksta jogos ir taiči užsiėmimai. O vakarais visada tuo pačiu metu 45 minutėms įsivyrauja tyla – tai meditacijos ir susikaupimo laikas. Tai žino net laukiniai gyvūnai. Būtent 19 val. jie ateina iš džiunglių švarinti maisto spintelių ir neužrakintų šaldytuvų. O dienomis vyksta skirtingi seminarai: nuo natūralaus organizmo valymo ir detoksikacijos iki kvėpavimo technikų ir psichologinės savianalizės. Savaitgaliais vyksta muzikos festivaliai, galima pasimėgauti indėnų pirtimi, atliekami šamanų ritualai.
– Kokios patirties pasisėmei bendruomenėje?
– Pirmiausia išmokau rūšiuoti atliekas. „Pacha Mama“ bendruomenėje nenaudojamas plastikas, o tas plastikas, kuris atvyksta su lankytojais, kruoščiai surūšiuojamas ir išvežamas perdirbti. Apskritai Kosta Rika maloniai nustebino. Ten kiekviename kaimelyje stovi atliekų rūšiavimo konteineriai. Vandenį Kosta Rikoje galima gerti tiesiai iš upių, o gyvūnų gausa liudija, kad ten kitoks šalies požiūris į aplinkosaugą.
– Kur esi šiuo metu? Gal tęsi kelionę po pasaulį?