Rosita Čivilytė: Šis praradimas – didžiulis, nes M. Jacksonas tiek yra apgaubęs pasaulį savo dvasia, kad neįmanoma jo nejausti. Po jūsų žinios man net nejauku pasidarė... Iš tiesų, žmogus turi didžiulę jėgą ir galią. Daug žmonių reklamuojasi, bet nežinau, ar dar švytės tokia žvaigždė, kaip švytėjo jo...

Mes kažkada su Česlovu Gabaliu „Lietuvos“ viešbutyje dainuodavome daugelio dainas,  nepamiršome ir M. Jacksono, nes jis visada buvo klausomas. Tai - žmogus, kuris atvėrė daug muzikinių naujovių, daug muzikinių tembrų. Jis norėjo keisti pasaulį ir tai labai jautėsi muzikoje.

Mes kažkada kalbėdavome, kaip taip yra, kad dabar jo dainos lyg ir pasenusios, vadinamos old school (iš angl. klb. „senąja mokykla“ – red. pastaba), bet kai pasiklausai tos new school (iš angl. klb. „naujosios mokyklos“ – red. pastaba), ji gerokai atsilieka.

Gali būti naujas stilius, nauja mada, bet jeigu nėra tame dvasios, tai niekada taip giliai nepasieks žmonių, kaip tai padarė M. Jacksonas. Daina be dvasios, be širdies reiškia, kad tai yra trumpa, kad tai – blykstelėjimas, o M. Jacksonas skleidė amžiną švytėjimą. Tai gal ta jo širdutė ir neatlaikė, nes jis per daug jos, ko gero, dalino...

Saulius Urbonavičius-Samas:

Rosita Čivilytė
Tai – viena ryškiausių popasmenybių šiame pasaulyje, įsirėžusi į daugelio kartų atmintį. Manau, kad nėra žmonių, kurie nebūtų jo girdėję, nebent visai taigoje gyvenantys. Šiuo metu ryškesnės popasmenybės (aišku, pastaraisiais metais šiek tiek pablėsusios), tikrai nebuvo šiame pasaulyje.

Jo muzika buvo tikrai kokybiška, labai įsimintina, labai aiški ir originali, palyginus su tuo, kas vyksta aplinkui - prikepta daug visokių „dainuškų“. Jo kūryba - išskirtinė.

Aišku, jo gyvenimo istorija taip pat įsimintina: ir liūdna, ir linksma, ir matėsi, kiek buvo įdėta daug darbo, kad jis taptų tokiu žmogumi, kuo tapo. Jis buvo labai įtakinga asmenybė.

Stanislovas Stavickis-Stano:

Nėra tokio žmogaus, bent jau mano amžiaus, kuriam M. Jacksono muzika nebūtų palikusi kažkokio pėdsako gyvenime. Visi mano pažįstami, draugai, draugės su juo buvo susidūrę, jo paveikti formavo savo muzikinį skonį.

Saulius Urbonavičius - Samas
Kalbu ne tik apie Lietuvą, bet apskritai apie visą muziką. Popmuzika, su kuria aš, kaip kompozitorius ir atlikėjas, dabar dirbu, turi tik du ryškiausius įvykius: „bitlus“ ir M. Jacksoną. Jie daugiausiai yra suteikę kūrybinių idėjų ir nurodė, kuria kryptimi muzikai vystytis toliau.

Tai labai talentingas žmogus, neįprasta asmenybė, tokia visos Amerikos kultūros metafora. Apie jį galima parašyti visą romaną. Šiame žmoguje įdomiai persipynė priešprieša, vidinis tragizmas tarp juodaodžių ir baltaodžių, kaip jis pats negalėjo susitvarkyti su savimi, kuo jis nori būti.

Stano
Rimas Šapauskas: Man patinka jo ankstyvoji kūryba nuo Jacksonų penketuko iki jo solinių ir „Thrilled“ albumo kūrinių. Vėlesnė kūryba – šlamštas. O kalbant apie mirtį – kas moka, tegul pasimeldžia už jo sielą. Tai yra vienas iš svarbių pasaulyje atlikėjų, bet nereikėtų taip sureikšminti, reikėtų tiesiog melstis už jo sielą...

DELFI savo skaitytojų prašo gražiausių atsiminimų, susijusių su M.Jacksonu. Kokia mėgstamiausia atlikėjo daina? Gal esate panašus į legendą ir turite nuotraukų? Gal organizavote jo muzikos vakarėlį? Gal turite video, kaip šokate jo šokius? Siųskite medžiagą adresu pramogos@delfi.lt, o mes kursime kampelį M.Jacksonui pagerbti.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją