„Paskutiniu metu, ypač praėjusią savaitę, buvo daug kalbėta apie toleranciją, apie toleranciją homoseksualiems (tiesą sakant nusibodo), bet mes visi pamiršom apie toleranciją žmogui. Apsimetame, kokie mes „tolerantiški“ homoseksualams, kaip mums jie netrukdo ir kaip mes juos „mylim“... Tačiau, dauguma patys meluoja sau į akis koks yra tolerantiškas. Kiekvieną dieną galime išvysti daugybę patyčių žmonėms. Žmonėms, kurie galbūt yra kitokie, o gal tiesiog kitokios pasaulėžiūros ar nepritariantys tavo nuomonei, mėgstantys kitus dalykus nei tu. Pamiršome pagarbą žmogui ir jo gyvenimo pasirinkimams. Tad neapsimetinėkit, kokie esat tolerantiški, nes dauguma tokie nesat (nevisi). Daugybė patyčių švietimo įstaigose tarp vaikų, tarp suaugusių dėl socialinės padėties. Kur tada dingsta jūsų tolerancija (šis sakinys galioja tiek homoseksualams, tiek heteroseksualiems)?
Aš manau, daug svarbiau yra žmogaus asmenybė, o ne jo seksualinis potraukis. Diskriminacija/netolerancija dažnai gimsta ne dėl seksualinio potraukio, o dėl žmogaus veiksmų, kai elgesys peržengia žmogiškumo ribas/normas. Jeigu nori, kad į tave žiūrėtų kaip į normalų žmogų, tai ir elkis kaip normalus žmogus. Kam tie puikavimosi paradai, kam tas šaukimas, kad aš egzistuoju. Mes, be to, tai matom ir žinom, manau tokie veiksmai ir sukuria priežastis, kodėl heteroseksualus (ne visi) žiūri skeptiškai.. Nes mes taip nesielgiam. Mes nerengiam sau paradų, nes jie nereikalingi. Kodėl nėra mamoms ar tėčiams paradų? Tokie žmonės nusipelnė pagarbos, nes į pasaulį atveda gyvybę.
Kartais atrodo, kad viskas tuoj apsivers, mes liksim mažuma ir tada jau mes turėsim rengti paradus dėl savo egzistencijos. Homoseksualai, pasaulis nėra jūsų, pasaulis visų, tad būkite patys tolerantiškesni ir mums, nes Jūs ne kitokie.
Taika, nieko nenorėjau įžeisti, jeigu įsižeidėt, patys kalti, kad apsikrovėt blogom emocijom.“
