Verslininkė, sostinės restorano „Vaflių namai“ bendrasavininkė, žurnalistė ir nuomonės formuotoja Laura Mazalienė su „Delfi“ sutiko pasidalinti savo patirtimi. Kartą patekusi į panašią situaciją ir skaudžiai nukentėjusi, dabar apie verslą su draugais turi savo nuomonę.
„Labai daug kas priklauso nuo charakterio savybių. Kalbant apie minėtą atvejį, aš irgi esu kažką panašaus patyrusi. Ir iš tokių pamokų mes pasimokome. Tada jau nebesinori taip naiviai žiūrėti, tikėti tomis rožinėmis pasakomis, kad draugystė gali egzistuoti ir gyvenime, ir versle. Dabar aš jau kitaip žiūriu. Verslas turi finansinį interesą, kur turėtų būti nubrėžtos aiškios ribos. Draugystė, simpatija ir antipatija turėtų būti atskirtos nuo verslo. Reikia pakovoti už savo poziciją“, – kalbėjo moteris.
Tad verslas su draugais – neįmanomas? „Aš esu bandžiusi tai daryti. Mes turėjome projektą mamoms, „Mamų radiją“. Jis buvo visai sėkmingas, tačiau draugų kompanijoje. Labai gaila, kad teko paaukoti tą draugystę. Bet, ačiū Dievui, kad po maždaug 6 metų tas žmogus grįžo į mano gyvenimą. O mus tada išskyrė visiškai maži dalykai, nesusikalbėjimai. Galbūt kažkas kažkam ne tokį pavedimą padarė, kažko nepasakė iki galo. Kaip ir santykiuose, taip ir versle bei bet kokiame kitame gyvenimo sektoriuje, reikia labai daug kalbėti, bendrauti. Žmonės yra linkę interpretuoti informaciją savaip, juk mes visi turime skirtingų patirčių. Nuo to priklauso, kaip mes tą informaciją suvokiame“, – įsitikinusi pašnekovė.
Moteris pasakojo, kad ši draugystės griūtis sutapo su tuometiniais gyvenimiškais įvykiais.
„Aš tuo metu kaip tik susilaukiau pirmosios dukters, tad ta pauzė buvo visiškai natūrali. Aišku, kad tai buvo didžiulė netektis. Projektas pradėjo svyruoti, kadangi vienas lauke – ne karys. Ir draugystės buvo labai gaila. Reikia įsivertinti, nes praradimai įvyksta dvejuose frontuose“, – sako L. Mazalienė.
