„Buvome išgirsti! Antra diena izoliacijoje. Ačiū, Vilniaus miesto savivaldybei, kad taip operatyviai buvo sureaguota į mūsų kreipimąsi dėl antisanitarinių izoliacijos sąlygų.
Tiesa, tai pralenkė visus mano lūkesčius dėl prašytos pagalbos. Tikrai neprašiau prabangaus viešbučio salygų, tik bandžiau kelti klausimą dėl higienos. Bet naujoje vietoje jaučiuosi tikrai saugiai!
Džiugu, kad yra nemažai naujų taisyklių, kurių turime laikytis, dėl saugumo užtikrinimo. Reikalui esant, suteiktos visos sąlygos, bet kuriuo metu kreiptis pagalbos. Nėra nieko svarbiau,kaip būti išgirstam ypač tokiu metu kai siaučia tas nelemtas „KarūnaVirusas“ ir tikrai daugelį kamuoja nežinomybė, kuri ir kelia įvairiausias baimes.
Dabar tai tikrai belieka, tik dėkoti ir džiaugtis, kad net ir sūkuryje kitų įvairiausių problemų, su kuriomis dabar susiduria Lietuva Covid-19 akivaizdoje, net ir mūsų nuogąstavimai yra girdimi!
Tikrai džiugu, kad pavyko iškomunikuoti ir perorganizuoti situaciją – atsirado drąsių ir socialiai atsakingų verslininkų pasiryžusių mus priimti į savo patalpas ir prisiimti šią nelengvą atsakomybę“, – pasidžiaugė Ieva.
Aktorė padėką siuntė ir maistu sergančiuosius aprūpinusiam vienam sostinės restoranų.
I. Labanauskaitė yra viena iš kelių šimtų užsikrėtusiųjų koronavirusu Lietuvoje. Menininkė socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi savo jaučiamais simptomais ir kelione sveikimo link. Antradienį ji pranešė, kad buvo apgyvendinta adresu Vasaros 5.
„Šiandien mane išleido iš Santaros klinikų, ačiū daktarams, seselėms ir visiems ten mumis besirūpinantiems! Sveikata nepablogėjo. Jaučiuosi tikrai puikiai, tad išleido į kitas izoliacijai skirtas patalpas. Pradžia buvo labai viltinga, kai iš Santaros klinikų mus 4-uris pasitiko Vilniaus miesto autobusiukas. Tačiau tik aš viena pasiryžau keliauti į Vasaros g. izoliuotis.
Valio! Viena iš mūsų oficialiai yra pasveikusi, tik dar turi izoliuotis 2 savaites, nes virusas dar gali gyventi ir toje materijoje, kuria tuštinamės. Kiti du bendrakeleiviai važiavo izoliuotis į namus. Tiesa, viena mergina turėjo su manimi keliauti į Vasaros g., bet ji sakė, kad kiek pabijojo, tad rado kitą išeitį.
Apsikeitėm visi kontaktais ir palinkėjom vieni kitiems sveikatos – man drąsos, ir sakė lauksim žinių ir vietos. Norėčiau nusikeikti, bet gal geriau sukalbėsiu kažkada išgirsta maldą, kuri labai tinka ir šiomis aplinkybėmis: „Dieve, suteik jėgų susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti, ką galiu pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti!“
Taip, nesinori skųstis, tikrai labai tikėjau, kad savivaldybės suteiktos sąlygos bus padoresnės, bet, turiu prisipažinti, man baisu šiandien čia likti nakčiai... Šiuo metu esame 6-iese. Dauguma gyventojų atkeliavo praėjusią savaitę. Kokie šie žmonės kantrūs, sakė jau susitaikė su esama situacija. Pasakojo, kad pradžioje taip pat buvo pakraupę, bandė ieškoti išeičių, keisti vietą. Taip pat manė, kad sąlygos antisanitarinės... Bet kažkaip nepavyko, kažkas iš viršaus sakė džiaukitės, kad išvis kažką valstybė duoda.
Na, gal ir yra tame tiesos, nežinau, spręskite patys. Niekada negali žinoti, gal ir jums kažkuriam dabar beskaitančiam gali tekti čia prisiglausti ateityje. Cituoju vieną Vasaros g. 5 esamą gyventoją: „Nuo praėjusio ketvirtadienio niekas nebuvo atėjęs išvalyti patalpų, šiukšles pats išnešu kartais.“
Nėra jokio už sveikatą atsakingo žmogaus, niekas nesidomi, niekas nebuvo paskambinę pasiteirauti apie sveikatą nuo praėjusio ketvirtadienio, nes tada atsikraustė pirmieji gyventojai. Sužinojau, kad vakar naktį vieną jauną merginą su greitąja išvežė. Kas čia žino, gal ir nebeatlaikė šitų sienų atmosferos ir vėl susirgo, kad tik greičiau ištrūktų kažkur kitur...
Yra ir pliusų! Galima išeiti į lauką, kokį vieną kitą ratą apsukti, nes zona aptverta, yra sargas, kuris saugo teritoriją. Maistą tiekia 3 kartus per dieną. Galima, reikalui esant, pasigriebti kokį maisto davinį. Yra belaidis internetas ir skalbimo mašina vienoje iš palatų, kur galbūt gali atsikraustyti naujų gyventojų.
Virtuvė, tiesa, gan padori, bet gi miegoti teks ne virtuvėje. Gal ir užtenka patogumų. Kaip sakoma: „Šuo net ir kariams pripranta.“ Žmonės, kurie čia jau beveik savaitę gyvena, kaip iš nuotraukų galima pamatyti, šiek tiek patys apsitvarkė duotą erdvę, susimeistravo rankeną, vis tiek šiokio tokio privatumo norisi bent dušo kabinoje.
Juk tiek vyrai, tiek moterys viename pastate gyvename ir naudosimės tuo pačiu dušu visi. Kitos dušo kabinos tikrai atrodo antisanitariškai... Gaila, neturime kuo dezinfekuoti paviršių po prausimosi ar naudojimosi tualetu... Juokas pro ašaras. Iš pradžių baisiai pikta buvo, tada juokinga, dabar šiek tiek neramu, nes turėsiu čia gyventi dar 9-ias dienas. Gal ir priprasiu?
Visi šiuo metu čia izoliuoti žmonės padorūs, bent jau save tokiais laikome. Gal to ir užtenka, kad kambariai būtų visiškai nerakinami, nors raktų pridėta daug... Tik nei vienas netinka tam kambariui, kuris man paskirtas. O kambaryje patalynė sujaukta, vadinasi, kažkas miegojo prieš man atvykstant.
Gyventojai pasakojo, kad vienai nakčiai buvo atkeliavusi porelė, tikrai neasociali, tai kaip ir ne taip baisu, ir miegojo tame kambaryje, kuris man oficialiai paskirtas. Tiesa, mistiškai vieną naktį dingo. Matyt, kažkaip kažką susitarė. Na, kadangi nėra jokio atsakingo žmogaus, kas užsiimtų valymu ar patalpų priežiūra, matyt, teks man pačiai kažkaip naują patalynę susirasti ir bandyti įsikurti.
Noriu pasakyti, kad tikrai nesu išpuikusi, dar ir ne tokiose sąlygose yra tekę gyventi tranzuojant, pavyzdžiui, Venecijoje lauke po stoties stogu miegmaišyje susiraityti, vis ant galvos nelyja... Na, bandysiu neprarasti vilties ir pozityvumo, žinau, kad ne man vienai dabar nelengva.
Labai myliu Lietuvą. Bandysiu aukoti savo norą patogumams ir kažkaip išbūti ateinančią savaitę, tikiuosi nepablogės. Tikiuosi visiems pakilo motyvacija likti savo namuose ir izoliuotis kiek jaukiau negu mums!“ – savo feisbuko profilyje skelbė I.Labanauskaitė.
