Ne paslaptis, jog kiekvienas laikotarpis žmogaus gyvenime atneša ir pokyčius. Tokios nuomonės laikosi ir žinomiausia šalies stilistė. Anot jos, išgyvendama sunkų laikotarpį ji, kaip ir daugelis, pirmiausiai susimąsto, ką tai galėtų pakeisti išvaizdoje ir kokių kardinalių pokyčių suteikti įvaizdžiui, o kartu ir pačiam gyvenimui.

„Pastaruoju metu išgyvenau vidinę krizę. Galima sakyti, jog buvo sunku spėti darbus ir kitus dalykus. Tačiau tokie etapai ir vidinės identiteto krizės yra natūralios ir neišvengiamos kiekvienam mąstančiam žmogui“, – sako ji.

Ir nors tai spręsti yra galybė įvairių būdų, ne veltui sakoma, kad kai moteris pasiryžta keisti šukuoseną, keičiasi ir visas jos gyvenimas. Agnė sakosi tikinti pasikeitimo galia, nes keičiant įvaizdį, nejučia keičiasi ir žmogaus vidinė būsena. Puiki išvaizda visada suteiks pasitikėjimo savimi ir galios imtis pokyčių kitose gyvenimo srityse.

„Nesikeisti gyvenime būtų nelogiška, nes ir stovinčiame vandenyje niekas neišgyventų, – priduria stilistė, – kai tau reikia kažką pakeisti, pradedi galvoti, nuo ko pradėti.

Kažkam gal reikia keisti darbą, kažkam vyrą ar sijoną. Tačiau galbūt reikėtų pradėti keistis nuo plaukų (šypsosi)? Per išorės pokyčius galima lengviau pasiekti ir vidinius pasikeitimus, nes mūsų išorė yra tiesiogiai susijusi su vidumi“.

Ir nors A. Jagelavičiūtę jos gerbėjai jau matė tiek trumpais, tiek ir ilgais plaukais, tamsūs ilgi plaukai šįkart sukėlė tikrą klausimų laviną bei... tapo įkvėpimo šaltiniu. Energinga ir veikli moteris puikiai žino, kad vien tokie pokyčiai gyvenimo nepakeis, tačiau jie gali tapti puikia pradžia naujoms idėjoms ir drąsesnėms mintims generuoti, o lemtingi gyvenimo sprendimai priimami dar lengviau.

Tiesa, tai ne vienintelis toks kardinalus garsenybės išvaizdos pokytis. Dar 2013 metais tiesioginio televizijos eterio metu plikai galvą nusiskutusi Agnė tuomet siekė surinkti lėšų „Raudonos nosies dienai“ skirtos labdaros akcijos metu. Tąkart savo poelgiu ji padėjo surinkti įspūdingą pinigų sumą skurdžiai gyvenančioms šeimoms, tačiau to, jog nusiskuto plikai galvą, A. Jagelavičiūtė nesureikšmino.

„Plaukai atauga ir čia negali būti ribų. Žinau, kad daug žmonių bijo liesti juos, nes išsirenka vieną gražiausią šukuoseną ir mano, kad su kitomis šukuosenomis plaukai nebeatrodys taip gražiai. Man argumentas, kad nebūsiu graži, nėra svarus.

Negaliu sakyti, kad nenoriu būti graži. Tai būtų melas, nes, kaip ir kiekviena moteris, noriu būti graži, bet galbūt labiau stilinga nei tiesiog graži. Tikiu stiliumi, o ne mada. Kam galiausiai slėpti savo esybę?

Daugelis moterų supranta savo vertę per išvaizdą. Jei tu galvoji, kad vertingiausias dalykas, ką tu turi, yra tavo grožis, belieka jį isteriškai saugoti. Tačiau, jei galvoji, kad turi kitų vertybių, kaip charakteris, stiprybė, nebijai prarasti grožio, nes žinai, kad tau dar kažkas liks“.

Stilistė ir knygų autorė skatina ir kitas moteris, kurios jaučiasi prislėgtos, o galbūt patiria natūralią identiteto krizę, atsižvelgti į savo išvaizdą ir pradėti esminius gyvenimo pokyčius nuo jos, taip pačiai save įkvepiant didesniems tikslams.

„Kai dar besilaukdama kūriau „StiliuSOS“, uždaviau sau daug klausimų. Šį projektą sugalvojau prieš daugelį metų ir galvojau, kaip padėti. Ne visos moterys galėjo įpirkti tuomet tik žvaigždėms prieinamą stilisto paslaugą. Šiandien daugybė moterų kreipiasi, klausia ir gauna profesionalų patarimus. Tai, galima sakyti, yra ir socialinis sprendimas.

Dirbant su „StiliuSOS“ pastebiu, kad Lietuvos moterys yra labai gražios ir stilingos, tačiau pasižymi stipria savikritika. Trūksta pasitikėjimo savimi, nes siųsdamos užklausas mūsų stilistams moterys save kritikuoja, o atsidariusi nuotrauką aš pamatau tikrą gražuolę“.

Paklausta, o ką daryti tiems, kurie nė už ką nesiryžtų keisti savo išvaizdos, stilistė atsakė, jog tuomet ir nereikia nieko keisti. Jei tik žmogus jaučia, jog yra savo komforto zonoje – galbūt pokyčiai kol kas jam nėra reikalingi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (191)