Anot buhalterinės ataskaitos, Didžiosios Britanijos valstybės galvos išlaikymo išlaidos praėjusiais "ūkiniais metais", kurie baigėsi kovo 31 dieną, padidėjo 1 proc. Tiesa, per dešimt metų išlaidos dėl griežto taupymo kurso sumažėjo net 58 proc.: 1991 metais karalienė dar išleido 84,6 mln. svarų.
8,1 mln. iš 35,3 mln. svarų pernai Elžbieta II gavo iš specialaus karališkosios šeimos išlaikymo fondo. Tačiau ir likusią sumą padengė valstybė - tiesa, karalienė mainais atsisakė pajamų iš jai tradiciškai priklausančio turto, kurios patenka į valstybės biudžetą. Karališkojo turto vertė per dešimt metų padidėjo nuo 93,5 iki 148 mln. svarų.
Trys ketvirčiai iš 8,1 mln. svarų buvo išleista karalienės 284 darbuotojų atlyginimams. Rūmų ir kitų pastatų išlaikymo sąnaudos padidėjo 200 tūkst. svarų iki 15,5 mln. svarų, o kelionių išlaidos sumažėjo 0,5 mln. svarų iki 4,9 mln.
Griežtai taupydama Elžbieta II sukėlė nepasitenkinimą rūmuose. Jos tarnai ir kiti darbuotojai beveik nuolatos skundžiasi mažais atlyginimais ir įvairių lengvatų naikinimu. Šiuo metu vidutinis karalienės darbuotojų atlyginimas sudaro 19 tūkst. svarų (29 tūkst. eurų) per metus. Daugiausiai - 172 tūkst. svarų (264 tūkst. eurų) per metus - gauna karalienės vyriausiasis finansininkas seras Maiklas Pitas, kuris liepą taps privačiu sosto įpėdinio princo Čarlzo sekretoriumi.
Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje pateikiama informacija tik apie tai, kaip karalienė pernai panaudojo valstybės lėšas. Elžbieta II neskelbia duomenų apie savo privatų turtą, kuris, įvairiais vertinimais, gali siekti kelis šimtus milijonų svarų.