„Lankau treniruotes sporto klube. Tai darau jau porą metų, tačiau praėjusiais metais buvo labai įtemptas darbo grafikas, tad teko kiek apleisti sportą, bet dabar intensyviai grįžtu. Stengiuosi sportuoti visus metus: žiemą renkuosi sporto klubą, o vasarą pradedu bėgioti, „prasideda“ ir kitos sporto šakos“, - pasakojo K. Krysko-Skambinė.
Žinoma moteris gerą išvaizdą prilygina gerai savijautai. „Kai „įsivažiuoji“, tai po sporto visuomet aplanko gera nuotaika, kad ir kokia fiziškai sunki treniruotė buvo. Visos mintys tuomet būna sukoncentruotos tik į tą veiksmą ir pamiršti visus savo rūpesčius, pasikrauni. Vieni pliusai: kūnas dirba, gerėja imunitetas ir odos būklė. Aišku, labai svarbu, ką valgai. Gali sportuoti, kiek tik nori, bet jei „blogai“ valgysi, tai sportas nepadės, tačiau aktyvumas yra labai svarbu.“
K. Krysko-Skambinė savęs dietomis nealina, tačiau saldumynams atsispiria sunkiai. „Aš labai mėgstu saldumynus, tai mano problema. Tarkime, dabar yra Gavėnia ir kai kurie žmonės atsisako mėsos, tai aš be mėsos galiu gyventi, tad sau užduotį daviau kitokią: stengiuosi iki švenčių labai apmažinti saldumynus.
Nors atsigeriu saldžios arbatos, bet šokoladukų ar kitų saldumynų specialiai neperku. Saldumynai yra mano problema, su kuria visada kovojau. Tas cukrus yra kažkoks narkotikas, ne veltui ir sakoma, kad tai vienas iš stipriai priklausomybę skatinančių maisto produktų.“
Puikia forma pasigirti galinti moteris nėra iš tų, kurios lengvai numoja ranka, kuomet apima tingulys. Nors tokios akimirkos neaplenkia ir K. Krysko-Skambinės, tačiau moteris tikina kovojanti su prieštaringomis mintimis ir dažnai renkasi grupines treniruotes, kuriose tiesiog sugaišta mažiau laiko nei sporto salėje.
„Galbūt man dėl to ir patinka grupinės treniruotės, kur per vieną valandą visam kūnui gauni daug pratimų. Kartais atsikeli ir net negalvoji, o apsirengi ir važiuoji. Svarbiausia įeiti į tą režimą. Mano darbo grafikas yra nestabilus, kartais tenka dirbti ir iki nakties, vėlai eiti miegoti, ryte būna sunku atsikelti, o kartais ir fiziškai po darbų jautiesi sunkiai ir norisi, atrodo, geriau pailsėti.
Aišku, sunkiau kai sportuoji savarankiškai. Aš vasarą bėgioju ir buvo keli kartai, kai pradedi kalbėtis su savimi, kad „gal geriau būtų pagulėti, o gal kitą kartą? Juk tau taip skauda kokį nors raumenį..“ Atsimenu, kad kartą man reikėjo taip stipriai su savimi kovoti, bet tiesiog reikėjo spirti sau į užpakalį. Galiausiai laimėjau kovą prieš save ir vis tiek išėjau bėgioti, o po to labai tuo džiaugiausi.“
Kad ir kaip kartais sunku atsikelti, K. Krysko-Skambinė renkasi sportuoti rytais, o atsikėlusi išgeria tik stiklinę vandens: „Nežinau, gal tai yra blogai, bet aš negaliu valgyti prieš sportą. Sunkiai jaučiuosi pavalgiusi, tad man tampa sunku ir sportuoti. Stengiuosi nevalgyti, o ryte atsikėlusi išgerti stiklinę vandens, aišku, su savimi jo pasiimti ir į sporto klubą. Vėliau seka labai sotūs pusryčiai, leidžiu sau pavalgyti, bet viskas apgalvota.
Neturiu ypatingo recepto, nes patiekalai dažnai keičiasi. Kartais savaitę valgai kažką panašaus. Aš ryte leidžiu sau suvalgyti daugiausiai, per pietus mažiau, o vakare stengiuosi gerti tik skysčius. Tik tiek, kad geriu arbatą su cukrumi, medaus per daug vartoti negaliu, nes esu alergiška.“
Vasaros sezonui tik dabar ruoštis pradėjusioms moterims K. Krysko-Skambinė pataria tiesiog iškentėti sunkią pradžią: „Aišku, reikėtų susigriebti anksčiau. Sportas neturi būti kažkas šalia gyvenimo, tai turi būti gyvenimas ar norma, kaip kad pavalgyti, išsivalyti dantis ar eiti miegoti. Tai turi „įeiti į kraują“, reikia bent tris kartus per savaitę norėti skirti laiko sportui.
Pradedantiems rekomenduočiau bendrauti su kitais žmonėmis, kurie irgi aktyviai sportuoja, domisi sveika gyvensena. Galbūt ir patiems domėtis daugiau, dalyvauti ten, kur daugiau sveika gyvensena ir sportu besidominčių žmonių, nes tai užkrečia, o vėliau negali sustoti.“
