- Esi vienas ryškiausių BTV eterio veidų: vedi „Juoko kovas“, „Auksinius svogūnus“. Ar nesijauti, kad savęs televizijai atiduodi per daug?
- Nusivalkioja tie, kurie yra linkę nusivalkioti. Aš to nebijau. Darbas telike man malonus. Kuo jo daugiau – tuo geriau. Nors ir nesu labai tikintis, tačiau krikščionys turi gerą posakį: „Dievas myli darbo žmogų.“
- Esi laidos „Juoko kovos“ vedėjas. Kuo šis projektas Tau patinka ir kuo jis geresnis už kitus?
- Prieš tai dirbau projekte „Prajuokink mane“. Tai taip pat labai geras šou, nors iš pradžių ir bijojome, kad neatsiras juokingų dalyvių. Tačiau baiminomės veltui. Šiame šou dalyvavo ir nenormaliai juokingų dalyvių, ir labai keistų, net išprotėjusių.
Tačiau turiu pripažinti, kad „Juoko kovos“, su visa pagarba „Prajuokink mane“, man dar labiau patinka. Čia daugiau intrigos, atsirado terpė kokybiškam humorui. Be to, dalyvių pasirodymui nėra ribojamas laikas – jie gali pasireikšti tiek, kiek nori.
- Minėjai, kad projekte dalyvavo ypač daug juokingų žmonių. Bet ar nenutinka taip, kad Tau, kaip humoro meistrui, kitų juokeliai nejuokingi?
- Tai kad aš ne humoro meistras (juokiasi). Aš tiesiog bičas, kuris kartais ant scenos pajuokauja...
Žinoma, būna, kad kai kurie juokeliai būna nejuokingi. Tai, kad pats domiuosi humoru, nereiškia, kad esu kažkoks antžmogis.
- Ar daug smagių istorijų, nutikusių filmavimų metu, neišeina į eterį?
- Mes rodome viską, kas tik atsitinka. Tiesa, kai kuriuos dalykus tenka cenzūruoti, uždėti pypsiuką. Svarbu paisyti Lietuvos įstatymų.
- Televizijoje dirbi ne tik kaip laidų vedėjas, bet ir kaip scenaristas. Galbūt turi ir dar kokios veiklos, apie kurią nežinome – filmuoji, dirbi apšvietėju?
- (Juokiasi). Lietuvoje dažnai žmonės dirba kelis darbus. Kartais operatoriai režisuoja, režisieriai filmuoja ir t.t. Aš stengiuosi nemaišyti darbų: kai rašau scenarijų, tai tik rašau, kai vedu laidą, tai ją ir vedu.
Gal kažkada ateityje, kai daugiau išmoksiu, imsiu ir prodiusuoti laidas. Kol kas stebiu viską ir analizuoju. Esu televizinis analfabetas, kuriam dar reikia labai daug išmokti. Tačiau aplink mane labai daug gerų mokytojų! Esu dėkingas likimui, kad galiu dirbti su pačiais geriausiais Lietuvos prodiuseriais. Stengiuosi ryti kiekvieną trupinį, kurį jie man numeta.
- Esi „Auksinių svogūnų“ vedėjas, dirbsi čia kartu su Arūnu Valinsku. Ką Tau tai reiškia?
- Tai legendinis Lietuvos prodiuseris ir laidų vedėjas. Labai džiaugiuosi, kad kartu dirbsime. Reikia sekti kiekvieną dalyką, kurį jis daro. Arūnas – labai teisingas bičas, su kuriuo dirbti visada yra labai malonu. Daug iš jo mokausi.
- Bet ne vienas televizininkas žino, kad darbas su tokiais eterio vilkais kaip Arūnas Valinskas ar Algis Ramanauskas-Greitai yra savitas. Nemanai, kad kartais gali nežinoti, ką atsakyti tokiems aštrialiežuviams?
- Bent jau Arūnas nėra neracionaliai griežtas. Kalbant apie darbą eteryje, taip – Arūnas yra diktatorius. Jo pagrindinė taisyklė: kiekvienas turi dirbti savo darbą. Jeigu jį dirbi gerai, niekada nebūsi aprėktas. O jei esi „lopas“, gausi to, ko nusipelnęs (šypteli).
- Ar ant Tavęs kada nors yra kas nors rėkęs televizijoje dėl netinkamai atlikto darbo?
- Žinau daug situacijų, kai pasielgiau kaip „lopas“, tačiau dėl to ant manęs niekas nerėkė. Kažkaip visada išsprendžiame problemas inteligentiškai. Mokymosi procese dažnai pasielgi netinkamai, aš to taip pat neišvengiau. Neabejoju, kad daug kartų galėjau būti aprėktas, tačiau žmonės buvo linkę ne šaukti, o viską paaiškinti ramiu tonu.
- Kartais pasigirsta nuomonių, kad televizijoje per daug tų pačių veidų, reikalingi pokyčiai. Kaip manai, reikia naujų vedėjų ar būtina branginti eterio senbuvius?
- Esu linkęs manyti, kad nereikia taisyti to, kas nesugedę. Manau, ir taip vyksta natūrali žmonių kaita – tiek televizijoje, tiek, tarkim, metalo fabrike. Tai neišvengiama. Jei kažkas išsikvėpė, žinoma, tą žmogų reikia keisti. Televizijoje viskas yra labai dinamiška. Daug klaidų čia nepadarysi... Vienas neteisingas žingsnis, ir tu skrendi pro langą. Visi teliko žmonės tai žino.
- Ar esi patyręs nesaugumo jausmą, kai jautei, jog dėl netinkamai atlikto darbo gali skristi lauk?
- Visi televizijos darbuotojai junta tą nesaugumo jausmą. Televizijoje privalai sunkiai dirbti kiekvieną dieną. Tik tada gali išsilaikyti. Jei reikėtų įvardyti nestabiliausią darbo vietą, pilotas-bandytojas atsidurtų antroje vietoje. Iš karto po televizijos laidų vedėjo (juokiasi).
- Bet kodėl daugelį taip traukia šis darbas? Nes nori būti pastebėti ir geidžiami?
- Savimylos, turbūt, visi esame. Visiems reikia šlovės. Nuo senų laikų iki dabar. O tie, kurie sako, jog nenori šlovės, tiesiog meluoja.
- Ką pats žiūri per televiziją? Ir apskritai – ar žiūri?
- Taip, po pusės metų pertraukos vėl namuose turiu televizorių, įsivedžiau televiziją. Iki šiol siųsdavausi ką man reikėdavo iš interneto. O dabar sąžiningai žiūriu televiziją kartu su visomis reklamomis.
Paprastai stebiu savo laidas – gerai mokytis iš savo klaidų. Bet dažniausiai žiūriu užsienio kanalus. Man labai patinka „The Daily Show“, „Jay Leno Show“, „Saturday Night Live“. Nuo vaikystės augu su amerikietiška televizija. Matyt, prie to ir pripratau.
Daugiau interviu su Lietuvos garsenybėmis rasite naujausiame nemokamo žurnalo MIESTE numeryje
