Apie tai J. Didžiulis prabilo socialinio tinklo paskyroje.
„Mano močiutė mirė ketvirtadienį, rugpjūčio 17 dieną.
Mišios bus laikomos penktadienį, 25 d., Bogotoje.
Nepaisant atkaklios meilės gyvenimui ir nenumaldomo gyvybingumo, senatvės negalavimai visgi ją „pasiglemžė“ po ilgų komplikacijų metų.
Kiekvienas, kuris mane pažįsta, žino, kokie artimi buvome ir kiek meilės tarp mūsų buvo.
Yra daugybė gražių dalykų, kuriuos galima pasakyti apie šią nuostabią moterį, mūsų santykius ir tai, ką ji man reiškia.
Tačiau mano emocijos nenuslūgo ir norėčiau duoti sau laiko gedėti, kol ką nors daugiau išartikuliuosiu“, – socialiniame tinkle apie močiutę rašė J. Didžiulis.
Delfi primena, kad apie netektį savaitgalį pranešė Apie netektį socialiniuose tinkluose pranešė dainininkė Erica Jennings.
„Daug ko iš jūsų išmokau. Esu labai dėkinga už tai, kad mūsų vaikai pažino savo prosenelę. Ši nuotrauka daryta per kūdikio sutikimo vakarėlį prieš gimstant Gaiai, prieš 6 metus. Linkiu saugio kelionės. Ilsėkitės ramybėje, miela Laima“, – rašė buvusi J. Didžiulio mylimoji.
L. Didžiulienės vyras Algis mirė 2021-iais metais, sulaukęs 91-erių metų.
Delfi primena, kad Jurgio Didžiulio seneliai – Laima ir Algis Didžiuliai – beveik 70 metų gyveno Kolumbijoje. Ponia Laima į Kolumbiją atvyko 1948 m., o jos būsimas vyras – 1949 m. Po karo jų abiejų šeimos atsidūrė Vokietijoje. Jurgio senelis ten baigė gimnaziją, užsidirbdavo vertėjaudamas vokiečiams ir prancūzams.
Kolumbijoje reikėjo viską pradėti iš naujo – nuo karvių melžėjų prižiūrėtojo darbo. Tačiau būtent kaime sutiko Laimos tėvą, o vėliau ir ją pačią.
„Kai pirmą kartą pamačiau Laimą, žinojau, kad ją vesiu“, – 2014-iais sakė A. Didžiulis.
Vėliau vyras baigė inžinieriaus specialybę, jo žmona – fizioterapiją, o 1999 metais tapo Lietuvos garbės konsule Kolumbijoje.
„Šokdavome pagal bolero. Daugelis jaunų žmonių tokio žanro dabar net nežino“, – atsiminė Didžiuliai.
Pasak jų, beveik visi išsilavinę lietuviai po kelerių metų Lotynų Amerikoje gyveno pakankamai gerai.
„Žinojai, kad Amerikoje būsi paprastu darbininku, o Kolumbijoje, išmokęs kalbą, ką padariau per 6 mėnesius, galėjai dirbti pagal specialybę. Nepažįstu nė vieno, kas būtų gyvenęs kaip vargšas“, – pasakojimą tęsė A. Didžiulis, dirbęs inžinieriumi, o vėliau brolio įkurtoje kompanijoje.
