„Kai klausia, ką atvežti dovanų, sakau, kaip įprasta [sakyti] kita proga, – atsineškite, mieli draugai, po vieną baltą žiedą. Tai tą pirmąjį baltą žiedą įteikė Inga Valinskienė“, – apie pasiruošimą gimtadieniui pasakoja A. Valinskas.
Palikęs šventės organizavimo malonumus ir rūpesčius artimiems bičiuliams, gimtadienio dieną A. Valinskas leido savo namuose prie Vilniaus priimdamas gimtadienio sveikinimus.
Viena iš gausybės dovanų – nuotrauka, kurioje pavaizduota naujoje jachtoje pozuojanti buriuotojų komanda, – byloja apie vieną iš didžiausią A. Valinsko pomėgių, kuriam kasmet jis skiria bent savaitę. Neseniai įsigijusi naują laivą draugų kompanija kitais metais planuoja ja plaukti Europos čempionate.
Nors pusės amžiaus jubiliejus ne šiaip paprasta data, pats A. Valinskas jos nesureikšmina.
„Ne tik atrodo, kad viskas dar tik prasidėjo, atrodo, kad dar net neprasidėjo. Nes dabar ir idėjų visokių yra, ir pasaulio suvokimas visai kitoks, skaitomos knygos visai kitokios ir požiūris į žmones visai kitoks. Iki to laiko žmogus, kai kas iki 30 m., kai kas iki 40 m., atrodo, bręsta ir bando mokytis. Dažnai iš savo klaidų, – tikina A. Valinskas. – Ne veltui sakė Senovės Antikoje, kad mes visą gyvenimą mokėmės, mokėmės, bet taip kvaili ir numirštame.“
Vieniems A. Valinsko gyvenimas primena avantiūrą, kitiems smagų nuotykį. Tačiau pats pramogų pasaulio šulas rado taiklesnį žodį.
„Tai yra gyvenimo džiazas. Ir aš mėgstu tai daryti, aš mėgstu džiazuoti. Džiazas apskritai yra improvizacijos menas, kaip ir sugebėjimas išgyventi džiazą širdyje, jausti smegenyse ir stengtis, kad ta muzika skambėtų ne tik iš radijo imtuvo. Jeigu džiazas skamba visą gyvenimą, tai yra labai smagu gyventi, nes improvizacija yra, ko gero, pas smagiausias dalykas, ką tu gali sau leisti“, – savo gyvenimą apibūdina A. Valinskas, pridurdamas, kad nieko nėra baisiau už rutiną.
Save A. Valinskas laiko laisvamaniu – jis netiki aukštesnėmis jėgomis ar likimu: „Kiekvienas žmogus yra savo laimės kalvis.“
