Paklausta, ar karantinas, kuomet daugelis porų kartu turėjo praleisti daugiau laiko nei įprasta, neturėjo įtakos jųdviejų su Donatu santykiams, Jazzu papasakojo, kad šis laikotarpis jų meilei atnešė tik naudos.
„Aš jau buvau šią frazę pasakiusi – man su Donatu būti yra geriau nei vienai. Ir karantino metu šis jausmas sustiprėjo. Kadangi jis šiuo metu turėjo reikalų Palangoje, dalyvavo plaukimo varžybose, mes nesimatėme savaitę. Vakar, kai jis važiavo namo, susirašinėjome žinutėmis. Sakau jam: „Neblogai buvo tas karantinas – turėjome daugiau laiko pabūti kartu“. Jis sako: „Taip, norėčiau, kad jis sugrįžtų“. Aš jam: „Na, kad karantinas sugrįžtų nenorėčiau, bet norėčiau, kad grįžtum tu“.
Žinoma, kad ta psichologija egzistuoja. Ypatingai tose šeimose, kur yra vaikų, tikriausiai tos įtampos daugiau. Tų šeimų gyvenimo ritmo formulė kitokia. Kiekvienos šeimos istorija individuali. Bet aš vis tiek galvoju, kad, jeigu negali su žmogumi išbūti tris mėnesius, tai reiškia, kad santykiuose yra žaizdų ir spragų, apie kurias reikia kalbėtis. Nes koks tada yra ryšys? Ar normalu, kad mes tiesiog grįžtame į namus, pamaitiname vaikus ir einame miegoti vienas nuo kito nusisukę? Ar vis tiktai iš to laiko kartu mes galime atrasti kažką naujo vienas kitame arba susipažinti iš naujo?
Manau, kad poros, kurios tarpusavyje jaučia įtampą, turėtų priimti tam tikras išvadas. Aš netikiu blefu santykiuose. Juose turi būti gylis. Įtampa, skyrybos... Aš jau nekalbu apie smurtą... tokių atvejų irgi buvo. Gink Dieve, kad to nebūtų, nes smurtas yra absoliuti degradacija. Tiesiog reikia savęs paklausti, ar tai yra sveiki santykiai“, – kalbėjo J. Arlauskaitė.
Visą interviu pamatykite čia:
Restorano „BasiBasi“ Anykščiuose įkūrėja laidoje taip pat prakalbo ir apie ryšį su artimaisiais. Ji paneigė, kad darbas restorane su čia padedančiais mama, broliu ir jo būsima žmona kiša koją šeimos tarpusavio santykiams.
„Su tolimesniais žmonėmis verslo nebekurčiau, nebent visų sutartys būtų tolygios ir aiškios. Ačiū, iš to aš jau pasimokiau. Kalbant apie šeimyninį verslą, šiais žmonėmis aš labiausiai pasitikiu, nes tai yra mano šeima. Žinau, kad viskas bus tvarkinga, švaru, žmonės bus aprūpinti. Jie yra geri žmonės, turintys tam tikrą trauką žmonėms. Aš irgi ją turiu, o mes esame to paties kraujo. Lygiai taip pat ir kalbant apie finansus – aš galiu ramia širdimi eiti ir dirbti savo darbus, juk vis dėlto aš esu dainininkė. Manau, kad reikalai restorane mus visus dar labiau subūrė. Žinoma, kad būna visokių konfliktų, nes restoranas vis visų pirma reikalauja psichologinio darbo.
Na, o Donatas į šį verslą per daug nesikiša. Aišku, kada reikia – padeda. Jis turi savo „Wake way“ parką, kur praleidžia labai daug laiko. Taip pat šiuo metu mums stato namą. Tad turi kito pobūdžio reikalų. Na, o į restoraną mudu tik šiaip atvažiuojame, pakeliame ten aurą, atsivežame savo draugų, rengiame renginius“, – kalbėjo Jazzu.
Jazzu nėra iš tų direktorių, kurie visą verslo virtuvę reguliuoja iš savo jaukių kabinetų. Garsi atlikėja, kaip ir jos mama, bendrauja su klientais, restorane rengia savo pasirodymus, o jei reikia – dirba padavėja. Kalbėdama apie karantino metu patirtus nuostolius, atlikėja džiaugiasi – vasara buvo itin pelninga.
„Pradžioje buvo labai sunku, nes kolektyvo labai daug. Tai yra pastovūs darbuotojai ir mums reikėjo kažkaip reaguoti – išspręsti daugybę klausimų, taip pat ir finansinių. Bet viskas apsivertė tada, kai buvo priimtas sprendimas vis tiktai restoranus atidaryti.
Prisimenu, šluoju kiemą, plaunu langus, dėlioju stalus, visa komanda renkasi – visi nežinomybėje... Ir galvoju: „Na, gal ateis bent dešimt staliukų per visą dieną“. Tačiau jau per pirmas 45 minutes buvo nusėstas visas restoranas ir tai tęsiasi iki šios dienos. Tai reiškia, kad visą vasarą buvo absoliutus konvejeris.
Apie tą vidinę migraciją jau buvo šnekėta – žmonės negalėjo niekur išskristi ir jiems teko išsamiau pažinti Lietuvą. Tuo pačiu užsukti ir į Anykščius, nes tai yra be galo gražus kraštas. Man atrodo, kad „BasiBasi“, nors dar labai jaunas restoranas, kuria pastovius klientus, kurie vis grįžta ir grįžta. Tai man yra ženklas, kad kažką darau gerai. Taip ir toliau dirbsime. Džiaugiuosi, kad pelnas jau išsilygino. Esu labai dėkinga ten dirbantiems žmonėms, o labiausiai – savo mamai, kuri ten visą laiką buvo ir viską prižiūrėjo tuo metu, kai aš dainavau“, – kalbėjo Jazzu ir užsiminė, kad verslą žada plėsti.
