— Tikrai... Įvyko kardinalūs perversmai ir mano profesinėje veikloje, ir asmeniniame gyvenime. Tai buvo griovimas seno ir statymas naujo. Metai priminė 1995-uosius, kada gavau darbą TV3, bet tai buvo ne taip smarku, kaip šiemet. Būna, kad darai darai kažką ir — štilis, nėra palankaus vėjo. Šiuo atveju buvo palankus vėjas ir viskas klojosi taip, kaip ir turėjo.
— Kai pučia palankus vėjas, tai ir sunkumai ne tokie baisūs atrodo...
— Kai klausia, kokie metai buvo, vienareikšmiškai vertinti negaliu. Buvo sėkmingi, bet kartu ir sunkūs metai. Vis dėlto juos vadinu gerais ir labai svarbiais. Džiaugiuosi, kad dalykai, kurie kažkada atėjo į galvą tiesiog gulint lovoje ir žiūrint televizorių, tapo realūs.
MTV pačiu laiku
— Gerą darbą turėjęs Žinių vedėjas pasišovė į Lietuvą atvesti MTV... Skamba labai ambicingai, tačiau ar tuomet užmojis neatrodė pernelyg rizikingas?
— Nesu iš tų, kurie ilgai gali tenkintis vienu darbu, kad ir koks geras jis būtų. Kai išeidinėjau iš TV3, televizijos vairuotojas man sakė: „Ką tu darai, turi patį geriausią darbą pasaulyje, gali dirbti iki senatvės“. Suvokiau, kad iš tikrųjų taip yra, bet žinojau, kad jei būčiau likęs „Žiniose“, nebūčiau laimingas. Man atrodė svarbiau realizuoti, išreikšti save, daryti tai, ko labiausiai nori.
— Praeities nesėkmės negniuždė drąsos?
— Aš esu tas, kuriam patinka realizuoti idėjas, nors jos paprastai būna susijusios su labai didele rizika. Po anksčiau patirtų nesėkmių, jaučiausi peržengęs savotišką psichologinį barjerą. Žmonėms, kurie kažką darė, bet po patirtų sunkumų palūžo, norėčiau pasakyti: jeigu daužai galvą į sieną tiek, kad atrodo jau nebeįmanoma, daužyk dar, nes ir saulė visada tamsiausia būna prieš aušrą, bet ji visada pateka.
— Kada suvokei, kad tavyje glūdi verslininko ar idėjų realizatoriaus gyslelė?
— 2003 metais, dirbdamas „Žiniose“, jau bandžiau kurti reklamos agentūrą, nors tai man iš tikrųjų buvo draudžiama. Nepavyko. Paskui ėmiausi renginių verslo. Tai atrodė daugiau mažiau realu, bet irgi nesisekė. Dažnai kildavo tokių idėjų, kurias įgyvendinti būdavo per anksti: sugalvoji projektą, bet jo niekas neperka, nes jam dar ne laikas. Buvo toks laikraštis „Metropolis“, bandymas padaryti kažką panašaus į „15 min.“. Per anksti. Paskui — realybės šou „Akvariumas“.
Pavyko, bet negalėjau savęs iki galo realizuoti, kadangi dirbau „Žiniose“. Tas ilgas nesėkmių procesas man buvo tarsi kantrus mokymasis. Svarbiausia supratau, kad pinigai negali būti veiklos tikslas, o tik premija už darbą.
— Ar MTV projektas buvo pačiu laiku?
— Žinojome, kad dėl to visi neims ploti. MTV reikia daugiau laiko, kol žmonės supras, kas tai yra. Manau, MTV buvo pats laikas, netgi daugiau... TV pramogų rinka nebuvo prisotinta. Žmonės turi žalingą įproti žiūrėti TV laidas ir manyti, kad jos geros, nors yra siaubingos TV profesionalų iš Vakarų nuomone. Aš už tai, kad žmonės turėtų pasirinkimo laisvę.
— Ne kartą nudegęs, juk negalėjai būti tikras sėkme ir čia...
— Negalėjau, nors čia veikia tam tikri saugos mechanizmai. Net Voltas Disnėjus bankrutavo tris kartus, kol sukūrė filmą „Snieguolė ir septyni nykštukai“, po kurio pradėjo kurtis jo kino imperija.
— Tačiau ne kiekvienam užtenka kantrybės ar energijos laukti išsvajotos sėkmės...
— Svarbiausia nepasiduoti, bet ir paisyti savo poreikių. Ne kiekvienas galėtų gyventi mano gyvenimo būdą — 24 valandas per parą. Man nieko nereiškia atsikelti 4 val. ryto ir naršyti savo kompiuteryje, atsakinėti į elektroninius laiškus. O daugeliui užtenka nuo 9 iki 18 val. pabūti darbe. Jie nori daugiau dėmesio skirti šeimai. Aš tai pat myliu savo šeimą, bet jai tiek dėmesio neskiriu.
Nesu šeimos žmogus. Kartais dėl to man skauda. Tačiau tai nereiškia, kad aš nemyliu šeimos.
— Kas buvo sunkiausia kuriant televiziją?
— Kliūčių buvo labai daug, ir dabar jų yra ne mažiau. Pasirodo, Vyskupų konferencija mus buvo padavusi į teismą, kad būtų uždraustas rodyti serialas „Popiežiaus miestas“, bet teismas atmetė jų prašymą. Sunku buvo surasti tinkamus žmones. Man, ilgai dirbus žurnalistu, ir įsėdus į verslininko roges, stigo patirties, bet, laimė, kompanijoje yra žmonių, kurie gali ja pasidalyti. Turiu omeny Londoną ir valdybą. Tas vaikščiojimas tarsi užrištomis akimis kartais erzindavo, bet dabar jo vis mažiau ir mažiau.
Žinių vedėjas ir bosas
— Kuo skiriasi Marius Veselis, žinių vedėjas, nuo Mariaus Veselio, kompanijos boso?
— Kaip žmogus, manau, kad niekuo. Kaip vadovas, sakyčiau, jog kartais nesu pakankamai griežtas arba per daug griežtas. Vakar net turėjau konfliktą su keliais darbuotojais. Jie įpranta ir pradeda į mane žiūrėti kaip į draugą, o man tas nepriimtina. Anoniminė darbuotojų, kurių yra apie šimtas per visas tris šalis, apklausa parodė, kad 80 proc. patenkinti manimi kaip vadovu. Tuo labai džiaugiuosi, bet jaučiu, kad darau vadovavimo klaidų. Aš nebijau su darbuotojais kalbėtis apie klaidas. Visi esame sutarę — klysti leidžiama visiems, ir man, bet negalima tų pačių klaidų kartoti du kartus.
Neretai pamąstau: Dieve mano, kaip buvo lengva dirbti „Žiniose“. Tačiau tas nelengva yra gerai. Kiekviena problema yra galimybė, ir kuo didesnė problema, tuo didesnė galimybė. Kaip būtų nuobodu, jei viskas būtų tik gerai — jokio tobulėjimo, jokio stūmimosi į priekį.
— Sunkiais momentais niekuomet nesigailėjai palikęs mėgstamą darbą TV3?
— Žinok, ne. Manau, kad jeigu nedirbčiau šio darbo ir nuo Velykų, kai išėjau, būčiau pasiėmęs atostogų, tai dar šiandien jausčiausi nepailsėjęs. Man labai svarbu augimas. Jaučiau, kad „Žiniose“ jau nebuvo likę erdvės augti.
— Tačiau ir šis darbas kažkada gali baigtis...
— Viskas kažkada prasideda ir baigiasi. Jau dabar yra daugybė planų susijusių su kitais kanalais. MTV kanalai jau paleisti, kuriamos naujos vietos rinkai pritaikytos laidos. Aš buvau gavęs pasiūlymą važiuoti dirbti į Niujorką BBC kompanijoje, bet mane apėmė jausmas, kad tam dar ne laikas. Man dažnai atrodo svarbu pasikliauti vidine nuojauta.
— Ar karjeros pasikeitimai turėjo įtakos tavo asmenybės pokyčiams?
— Greičiau įtakos turėjo pasikeitimų pasekmės, kliūtys ar problemos, su kuriomis teko susidurti. Jos paprastai būna daug didesnės, nei tuomet, kai dirbau TV3 „Žiniose“ ar prodiusavau realybės šou. O kai problemos didesnės, tai ir užsigrūdini labiau. Pastebėjau, kad yra daug dalykų, į kuriuos anksčiau labai jautriai reaguodavau, o dabar manęs jie nejaudina, galiu su jais visiškai šaltai susitvarkyti.
— Kokie charakterio bruožai tau labiausiai trukdo darbe?
— Dalykai, susiję su elementaria kasdiene patirtimi. Jeigu dar paleidinėsim naujus kanalus, jau žinau, ko nebedarysiu arba ką darysiu kitaip. Tačiau, aišku, bus pridaryta naujų nesąmonių. Toks juk gyvenimas...
— Lietuvos liberalusis jaunimas tave paskelbė labiausiai laisvei nusipelniusiu žmogumi. Ką tau reiškia laisvė?
— Nesijaučiu nusipelnęs tokio įvertinimo. MTV kūrė ne tik prekinį ženklą, bet ir su tuo susijusią filosofiją, trumpai vadinamą „Galvok MTV“. Man patinka ta filosofija, nes ji atitinka mano asmeninį požiūrį: laisvė yra tampriai susijusi su atsakomybe, už save ir pirmiausia savo gyvenimą. Laisvė yra nebijoti daryti tai, ką nori, narsiai siekti savo tikslų ir nepaisyti kitų žmonių nuomonės, net ir piktos.
Geri pavyzdžiai — Bilas Geitsas, Voltas Disnėjus... Rupertas Merdokas, didžiausios pasaulyje žiniasklaidos imperijos kūrėjas, pradėjo nuo to, kad iš tėvo paveldėjo laikraštį Australijos kaime. Jis turėjo tikslų — TV kanalai, didžiausi laikraščiai. Nesakau, kad mano toks tikslas. Bet viskas yra pasiekiama, kai žmonės yra narsūs.
Šeimos nėra ir greit nebus
— Ar narsiai ir drąsiai priėmei sprendimus šeimoje kilusiai krizei išspręsti?
— Pasižadėjau apie asmeninį gyvenimą daugiau nebekalbėti, nes viskas jau lyg ir pasakyta, be to, įsitikinau, kad tie kalbėjimai skaudina kai kuriuos žmones, kurie man yra svarbūs ir brangūs, arba žmonės daro klaidingas išvadas. Tačiau tegul jie galvoja, ką nori. Man svarbiausia, kad mano vaikučiai būtų laimingi. Su Kriste ir šiandien pietavome kartu. Nesakau, kad mus sieja didelė draugystė, bet sutariame, palaikome normalius santykius. Asmeniniame gyvenime įvykę pasikeitimai brendo labai ilgai. Ir tai buvo ne taip lengva kaip MTV.
— Jeigu anksčiau būtum išėjęs iš TV3, tai visa tai būtų įvykę anksčiau?
— Dirbdamas „TV3 Žiniose“ privalėjau laikytis tam tikro įvaizdžio. Televizijoje visada gaudavau barti už savo interviu. Už tai, kad nufotografuotas berūkantis ar kalbu apie dalykus, kurie žinių vedėjui neturėtų rūpėti. Pavyzdžiui, kažkada sakiau, kad važiuoju greičiau negu leidžia eismo taisyklės. Žinių vedėjas negali taip kalbėti, bet aš niekada apie tai nepagalvodavau. Tą patį galima pasakyti ir apie šeimyninį gyvenimą. Tačiau melo ten nebuvo. Tiesiog kai kalbėdavome su spauda, gal ne viską pasakydavome, nes šeimyninių santykių krizė, ryšių byrėjimas vyko ilgai, kol pagaliau supratome, kad sunku tuos santykius išlaikyti, ir tai įvyko jau senokai. Sprendimas buvo labai sunkus. Pirmiausia dėl vaikų, tiksliau — tik dėl vaikų.
— Kaip nusakytum savo dabartinę dvasios būseną?
— Dvasinė būsena panaši kaip ir tie metai. Negaliu sakyti, kad esu laimingas. Man laimės būsena trunka labai trumpai ir paskui vėl reikia jos ieškoti. Aš galvoju, kad apskritai vidinė savijauta yra svarbiausia. Gali labai daug kalbėti, labai daug norėti ir labai daug daryti, bet kodėl dažnai nesiseka. Ogi todėl, kad viduje nėra ramybės arba vidinio pasitikėjimo. Mano viduje yra visko. Šią akimirką nesijaučiu visiškai ramus...
— Ar šiuo metu esi įsimylėjęs?
— Aš visada truputį įsimylėjęs. Galvoju apie savo vaikus. Nedažnai matomės ir tas man nelabai patinka, bet to laiko vis nėra.
— Kas tau yra laimė?
— Laimė kartais kyla iš smulkmenų, o kartais reikia didelių dalykų, kad ji atsirastų. Kiekvieną dieną vis kitaip galėčiau atsakyti į šį klausimą. Vieną dieną galėjau pasakyti, kad laimė yra jaustis laisvu, kitą dieną, kad laimė yra naktį atsigulti šalia savo mažų dukryčių ir jas paglostyti. Tačiau, matyt, laimė yra vidinė taika. Tačiau dėl mano aktyvaus gyvenimo būdo ta vidinė taika yra banguota, nes dažnai tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis. Tomis naktimis, kai pasineriu į save ir viską susidėlioju į lentynas, tikrai pasijuntu laimingas.
— Ar kartą išgyvenus šeimos krizę, nemanai, kad bus nedrąsu ir vėl šeimą kurti?
— Nenorėčiau kurti naujos šeimos, bent jau kol kas. Gal dėl tos karčios patirties. Tačiau kažkodėl man atrodo, kad ji dar bus. Man šeima yra ne tiek institutas, kiek artimi žmonės, kurie yra šalia ir kuriems gali pasakyti aš myliu. Tokią šeimą aš turiu kiekvieną akimirką, tad ilgesio vestuvėms ar panašiems dalykams nejaučiu.
— Tavo gyvenime atsirado ne tik nauja televizija, bet ir naujas žmogus — Orinta, „MTV Baltic“ vykdančioji asistentė ir tavo seno draugo Andriaus Servos sesuo. Kuo tave ji sužavėjo?
— Mano charakteris sudėtingas. Tačiau mes labai gerai suprantam vienas kitą. Mus sieja panašus požiūris į gyvenimą, laisvę, laimę. Gal tik skiriasi jos požiūris į šeimą. Dėl požiūrių artumo mums lengva susikalbėti, rasti bendrus interesų taškus. Be to, ji yra graži.
— Kokia Orintos savybė tau labiausiai imponuoja?
— Ji atrodo labai gležna, bet yra stipri. Ji taip pat tiki, kad jei kažko labai nori, tai gali įvykti. Mane žavi tokie žmonės.
— Jūs gyvenate kartu?
— Ne, mes negyvename kartu. Aš gyvenu daugiaaukštyje Konstitucijos prospekte.
— Tai daugiausiai laiko kartu būnate tik darbe?
— Mes randame laiko pabūti kartu, bet apie tuos asmeninius dalykus aš nekalbėsiu.
— Ar 24 valandų gyvenimo būdo ritme lieka laiko laisvalaikiui?
— Labai mažai. Dvi valandas vakare stengiuosi skirti sportui ar baseinui. Atvirai pasakius, to laisvalaikio net nelabai ir norisi. Mano gyvenimo būdas susijęs su kompiuteriu.
Eiti vis aukščiau
— Ar šauniai atšventei 30-ąjį jubiliejų?
— Man nelabai patinka tas skaičius. Kai tėvas paskambinęs pasveikino įžengus į ketvirtąją dešimtį, susimąsčiau: nejaugi. Dar negaliu suvokti.
— Patyręs daugybę iššūkių pernai, kokių svajonių turi šiais metais?
— Nesu labai prietaringas, bet čia laikausi močiutės dar nuo vaikystės įdiegto požiūrio: nekalbėk, kad šikna neišgirstų ir kojų nepakirstų. Todėl apie tai galėčiau kalbėti tik šių metų pabaigoje.
— Kokius svarbiausius savo gyvenimo momentus galėtum išskirti?
— Praleidau labai gerą vaikystę. Gyvenau Birštone, iki keturiolikos buvau vienturtis, paskui atsirado sesė, kurią labai mylėjau. Baigęs mokyklą, patyriau mažą stebuklą — gavau darbą televizijoje. Po to buvo ir kitų svarbių dalykų. Tai vaikų gimimas, nesėkmės, sėkmės ir galų gale didžiausi pasikeitimai, apie kuriuos kalbėjome.
— Ar gali numanyti, o kas toliau?
— Vienoje komedijoje laidos vedėjas, kurį vaidino Hju Grantas, laidos kūrėjams sako: „Mūsų reitingai labai geri — tapome populiariausia laida JAV. Kai kylame aukštyn, kas laukia toliau?“. Kažkas atsakė: „Turime eiti žemyn“, bet tuoj sulaukė prieštaravimo: „Ne, mes turim eiti dar aukščiau“. Aš taip pat tokios taktikos laikausi.