Specialaus vakaro metu televizijos laidų vedėja nevengė paliesti išvaizdos temos. ,,Kalbėdama apie savo išvaizdą, nesikuklinu iš savęs pasijuokti ir padrąsinti moteris nekritikuoti savęs ir kitų dėl to, kaip mes atrodome ar jaučiamės. Perėjau nemažai skaudžių akimirkų, kuomet kiti kritikuodavo mano išvaizdą, kūno sudėjimą. Visais išgyvenimais bei sukaupta patirtimi iš šio laikotarpio atvirai dalinuosi su moterimis. Visuomet stengiuosi sukurti betarpiškumo jausmą, noriu, kad visos būtų suprastos, nesijaustų vienišos“.
Renginio metu Indrė meistriškai įtraukia ir susirinkusią auditoriją į programą. Drąsiausios kviečiamos užlipti kartu ant scenos ir pasidalinti savo kompleksais viešai. Anot projekto autorės, tai įgalina moteris priimti save tokias, kokios yra, gauti didžiulio palaikymo ir suprasti, kad šie kompleksai kitiems absoliučiai nepastebimi, rašoma pranešime spaudai.
,,Paprašytos įvardinti didžiausius savo kompleksus, moterys dažniausiai pradeda nuo savo kūno. Kiekviename mieste, kad ir kur bebūčiau, bent kelios išreiškia nuoskaudą dėl ne va per storų ar per plonų kojų. Pripažinkime, labai dažnai pamirštame, kad esame vertos rūpintis savimi ir skirti laiko savo poreikiams. Vietoj to, kad imtumėmės veiksmų ir nekreiptumėme dėmesio į kritiką, daug laiko vis dar skiriame nuoskaudoms bei liūdesiui“, – pasakojo I. Stonkuvienė.
Pasak įvairių socialinių iniciatyvų sumanytojos, dažniausiai išvaizdos kompleksai tik ledkalnio viršūnė. „Meilė sau, apie kurią vis kalbu, reikėtų suvokti plačiąja prasme. Tai laikas sau, savo mėgstamiems užsiėmimams, rūpestis savo sveikatai bei gerai savijautai, savišvietai. Būtent todėl sugalvojau specialius vakarus tik moterims. Tai lyg priminimas. Pajaučiau, kad kiekviena esame linkusios į panirimą šeimyniniame, buities gyvenime. Apleidžiame save, tampame piktomis niurzgančiomis moterimis, kokios iš tiesų nesame“ .
I. Stonkuvienės nuomone, vienybė sprendžia labai daug problemų: ,,Skaičiuodama susitikimus su visomis jau tūkstančiais moterų, nepriklausomai nuo įvairaus amžiaus, skirtingų patirčių bei pareigų, atrandu vis daugiau panašumų. Dėl to turime bandyti viena kitą suprasti, atjausti, pagirti bei nesmerkti. Visos patirtys, su kuriomis mes susiduriame mus visas jungia ir vienija“.
