Tai, kad viešos skyrybos primena meksikietiškuose serialuose matomas aistras neneigė ir pati O. Pikul, kuri ne kartą užsiminė, kad dėl šios dramos viešumo kaltas jos „režisierius“, S. Jasaičio advokatas Albertas Bandžius. Kitai šaliai būsimoje skyrybų byloje atstovaujanti advokatė V. Gražulytė sutiko atsakyti į kelis DELFI užduotus klausimus apie šią situaciją.
Advokatė pasakoja, kad savo darbe jai tenka ginti ne vieną visuomenėje žinomą asmenį. Ilgą laiką skandalu virtusią šeimos dramą viešoje erdvėje teisininkė stebėjo iš šalies, tačiau pastebėjo, kad po įvairių pasisakymų yra toliau kurstomas viešasis teismas. Anot pašnekovės, svarbu grąžinti šį į prarają riedantį problemų vežimą į normalias teisines vėžes.
Šeimos tragedija virto viešu teismu
„Visa ši situacija pasiekė tokį apogėjų, kad viskas, kas šiuo metu vyksta, primena meksikietišką telenovelę, kuri neturi nieko bendro su Oksanos ir Simo santuokos nutraukimo procesais. Labiausiai čia turėtų rūpėti mažamečio vaiko interesai, kurie, mano manymu, yra daugiausiai pažeidžiami. Gal asmenys iš tikrųjų išsiskirs, tačiau reikia galvoti apie veiksmų pasekmes, ką vieši sutuoktinių pasisakymai šia tema gali duoti, ką skaitys užaugęs vaikas. Kiek tenka pastebėti, šiuo metu akivaizdžiai bandoma pravesti viešą teismą, kuriame, regis, kiekvienas asmuo gali tapti teisėju ir galbūt išteisinti vieną iš sutuoktinių. Bet iš tikrųjų tas kaltės įrodinėjimas dažniausiai vyksta jau už uždarų teismo durų ir tokia informacija dažniausiai nėra viešinama, todėl asmeninio gyvenimo detalės, kurios dažnai yra viešinamos, gali neturėti jokios reikšmės bylos nagrinėjimui“, - tikina V. Gražulytė.
Pašnekovė sako, kad šių skyrybų atvejis tapo burbulu, kurio didinimas tik dar labiau skaudina abu sutuoktinius.
„Aitrinti šios situacijos tikrai nereikia. Mano klientė yra tikrai labai susijaudinusi. Jai tikrai šiuo metu yra labai sunku ir aš ją, žinoma, palaikau tiek kaip jos advokatė, tiek kaip moteris“, - tikina ji.
„Tam tikri asmenys ar netgi teisininkai viešoje erdvėje, žiniasklaidoje skelbia daug neteisingos informacijos apie šią situaciją. Ir aš, kaip O. Pikul advokatė, jaučiu pareigą pateikti komentarą tiek apie faktinius, tiek apie teisinius šios santuokos nutraukimo momentus, kurių netinkamas supratimas suponuoja atitinkamą visuomenės nuomonę apie vieną ar kitą sutuoktinį“, - teigia pašnekovė.
Siūlo prisiminti skandalo pradžią
Nuo vasario mėnesio būsimos ištuokos byloje O. Pikul atstovaujanti V. Gražulytė siūlo grįžti ten, nuo ko viskas prasidėjo – galimo smurto artimoje aplinkoje.
„Viskas pasidėjo nuo to, kad moteris patyrė smurtą ir kreipėsi į policiją. Dažnai visuomenė nesupranta, kas yra smurtas šeimoje. Smurto artimoje aplinkoje įstatymas sako, kad smurtavimas gali būti ne tik fizinis, bet ir psichologinis. Kiekvienas asmuo, ar tai būtų vyras, ar moteris, kuris patiria smurtą šeimoje, jis nemėgina to vertinti teisiškai, jis negalvoja ar tai yra baudžiamoji, ar administracinė atsakomybė. Kai įvyksta kažkoks smurtavimas šeimoje, žmogus kreipiasi į atitinkamas institucijas, kad apgintų save ir savo vaikus. Taip pat atsitiko ir šiuo atveju. Oksana patyrė smurtą ir kreipėsi pagalbos, o toliau teisėsaugos institucijos tą įvykį tyrė pagal teisės aktus ir, pagal pavojingumo laipsnį, nustatinėjo taikoma baudžiamoji atsakomybė, ar ne“, - aiškino ji.
Tą akimirką, kaip pasakoja V. Gražulytė, O. Pikul ji dar neatstovavo, todėl negalėjo perspėti apie galutinį šio tyrimo rezultatą – tai, kad ikiteisminis tyrimas galimai bus nutrauktas dėl įrodymų trūkumo.
„Ne dėl to, kad aš ar kiti netikėtų smurto buvimu, o dėl to, jog mano, kaip buvusios prokurorės, akimis, buvo surinkta per mažai įrodymų tuo klausimu. Aš manau, kad šitoj vietoj mūsų įstatymai tikrai nėra tobuli, kad apgintų smurtą patyrusį asmenį, kuomet yra tik dviejų žmonių skirtingi pasakojimai apie aplinkybes, o kitų įrodymų nėra“, - sako pašnekovė.
Advokatė pateikia ir kitą jos darbe pasitaikiusį atvejį, kurio metu galimo smurto faktas buvo ignoruojamas.
„Neseniai turėjau klientę, kuri pasakojo, kaip dėl vyro psichologinio smurto ji paskambino į policiją. Susisiekus jos iškart paklausė ar yra kraujo, ar matosi mėlynės. Ji atsakė, kad ne. Tuomet jai buvo pasakyta, kad tokiu atveju pareigūnai neatvažiuos. Ką visa tai rodo? Tai, kad smurto įrodymą šeimos aplinkoje apsunkina liudininkų nebuvimas, kadangi visa tai vyksta privačioje erdvėje tarp dviejų žmonių. Vadinasi, įrodymus galima surinkti tik tuo atveju, jei esi iš anksto pasiruošęs, tačiau dažniausiai tai vyksta spontaniškai, todėl gali būti, kad tų įrodymų ir nebus. Netobuli įstatymai verčia smurtą patyrusius asmenis bijoti kreiptis į teisėsaugą “, - pasakoja V. Gražulytė.
Grįždama prie galimo smurto Jasaičių namuose temos, advokatę labiausiai liūdina tai, kad galima auka sulaukė ne visuomenės užtarimo, o kaltinimų.
„Teisiškai dėl įrodymų stokos, Oksanos ir Simo atveju, teisėsaugos institucijos nustatė, kad jų namuose įvykę įvykiai nebuvo tokie pavojingi, kad būtų vertinami per baudžiamąją teisę. Tačiau ar tai reiškia, kad jokio smurto apskritai nebuvo? To mes tikrai negalime teigti. Netrukus po to moteris buvo apkaltinta ir pasmerkta visuomenės, kad kreipėsi ne dėl apsaugos, o dėl neva kažkokių kitų sumetimų, – dėsto advokatė ir skuba pridurti. – Vietoj to, kad sulauktų visuomenės palaikymo, Oksana sulaukė ne tik kritikos, bet ir kaltinimų, kad neva smurto faktą ji nori panaudoti skyrybų procese dėl turto dalybų, siekdama pasipelnyti. Būtent dėl tokio visuomenės pasmerkimo smurtą patyrę asmenys nedrįsta kreiptis pagalbos“.
Sutuoktinių motyvai
Iškart po galimo smurto atvejo S. Jasaičio advokatas svarstė, kad tokie jo kliento sutuoktinės veiksmai gali turėti finansinio pasipelnymo motyvų. V. Gražulytė paaiškina, kad net ir skyrybų bylą pradėjus nagrinėti dėl krepšininko kaltės, jo žmona iš to vargiai gautų naudos.
„Galiu patvirtinti, kad pagal galiojančius teisės aktus sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo neturi nieko bendro su turto pasidalijimu ir neturi jokios įtakos sprendžiant santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimą. Įstatyme yra įtvirtinta, kad kaltas dėl ištuokos sutuoktinis turi atlyginti kitam sutuoktiniui už jo patirtus išgyvenimus, kitaip tariant, neturtinę žalą, kuri teismų praktikoje būna labai minimali – apytiksliai 500-700 eurų. Noriu atsakingai pasakyti, kad kitokių turtinių pasekmių, reikšmingų šiuo atveju, įstatymas nenumato, todėl tuo atveju, jeigu santuoka būtų nutraukiama dėl Simo kaltės, Oksana negautų visiškai jokios finansinės naudos. Viešas jos kaltinimas, kad ji į policiją kreipėsi dėl smurtavimo artimoje aplinkoje pasipelnymo tikslais yra visiškai nepagrįstas“, - įsitikinusi O. Pikul advokatė.
V. Gražulytė pastebi, kad šiuo metu abu sutuoktiniai stengiasi skyrybų procesą pradėti dėl vieno ar kito partnerio kaltės.
„Galima įžvelgti tik vieną sutuoktinių motyvą, prašant santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, tai noras, kad būtų nustatyta tiesa, kuri suteiktų emocinį pasitenkinimą, tačiau tikrai ne turtinį“, - pažymi teisininkė.
Advokatė pasakoja, kad kaltu dėl skyrybų asmenį galima pripažinti, jeigu jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas: yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, žiauriai elgėsi su sutuoktiniu ar su kitais šeimos nariais, buvo neištikimas, paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja nesirūpino. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, taip pat ir kitos sutuoktinių pareigos.
„Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo nustatoma tik pagal elgesį, buvusį iki santykių iširimo, to laiko, kuomet jie dar gyveno kartu. Akivaizdu, kad santuokiniai Simo ir Oksanos santykiai nutrūko dar metų pradžioje. Aš, kaip teisininkė, galiu pasakyti, kad dabartinis šalių gyvenimas gali būti svarbus tik visuomenei, kuri pati smalsauja apie žinomų žmonių privatų gyvenimą, bet tikrai ne teismui, kuris nagrinėja santuokos nutraukimo bylą“, - sako V. Gražulytė.
Viešumo kaina
Pastaruoju metu TV laidose galima išvysti ne tik dainininkę O. Pikul, bet ir S. Jasaičio advokatą A. Bandžių, kuris nevengia viešinti mažai kam žinomų garsios poros gyvenimo detalių. Tiesa, V. Gražulytė sako, kad vertinti kito advokato darbą jai būtų neetiška.
„Aš, pagal Lietuvos advokatų etikos kodeksą, neturiu teisės kritikuoti ar vertinti kito kolegos darbo metodų. Advokatų elgesį turi teisę vertinti tik advokatų taryba. Aš nematau nieko blogo, kad advokatas eina į laidas ir kalba iš savo profesinės pusės apie tam tikrus teisinius dalykus. Aš ir pati einu į laidas, mano tikslas yra skleisti visuomenei teisines žinias. Bet aš stengiuosi vengti asmeniškumų, minint pavardes arba įvardijant konkrečius asmenis. Kadangi tai yra nagrinėjamos bylos detalės, aš nesistengiu dalyvauti viešame teisme. Be to, tai būtų pažeidžiamas privatus asmenų gyvenimas“, - sako teisininkė.
Paklausta, ar O. Pikul klausia patarimo prieš eidama į TV laidas, kurių metu aptarinėjamos jos skyrybos, advokatė tikina, kad žinoma dainininkė sprendžia pati kaip jai elgtis viešoje erdvėje.
„Visų pirma noriu pažymėti, jog Oksaną atstovauju teisiniais klausimais. Toks situacijos viešinimas nėra naudinga nei vienam, nei kitam sutuoktiniui. Aš nevertinu viešų pasisakymų, tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad dėl persekiojimų ir viešų kitos pusės pasisakymų, Oksana yra tiesiog išprovokuota taip elgtis. Ar tai yra teisinga, ar ne – ne man spręsti. Teismas tokių dalykų gali net nevertinti, nes tai neturi jokios teisinės reikšmės“, - pasakoja V. Gražulytė.
Per savo karjerą klientui atstovauti skyrybų byloje advokatei teko begalę kartų, tačiau, kuomet tai liečia žinomus žmones, situacija tampa dar sunkesnė.
„Kai žmonės skiriasi ne viešame teismo posėdyje, jiems yra žymiai lengviau, nėra jokių vertintojų. Teisme yra vienas teisėjas, o šioje skyrybų dramoje jų yra labai daug. Žmogui ir be to išsituokti yra labai sunku psichologiškai, jis patiria daug streso. Psichologai neretai skyrybas prilygina žmogaus mirčiai, nes tu iš tikrųjų netenki artimo žmogaus. Žinoma, paskui tie žmonės pradeda naują gyvenimą ir pamiršta šį etapą, tačiau to dar reiks palaukti“, - tikina ji.
Ar įmanoma išsiskirti taikiai?
Paklausta, ar Jasaičių santykių dramoje yra įmanoma pasiekti taikias skyrybas, advokatė tikina, kad ji to sieks pirmiausia, tačiau situacija priklauso ir nuo kitos pusės norų.
„Aš neatmetu galimybės, kad visus klausimus galima išspręsti taikiai, kas būtų geriausias pasirinkimas abiems šalims ir jų vaikui. Tai yra greičiausias procesas ir teisingiausias kelias. Aš dažniausiai žmonėms siūlau pasirinkti teisminę mediaciją, kurios metu pasiekiami abiems pusėms naudingi rezultatai. Jeigu kita šalis sutiks, bus siekiama, kad viskas baigtųsi taikiai ir galiausiai tos visos aistros nurims“, - viliasi advokatė.
Kol kas oficialus Jasaičių skyrybų procesas pradėtas nėra.
„Sunku pasakyti, kas trukdo. Abi pusės kalba, kad tas procesas bus, bet, matyt, vis atsiranda kažkokių priežasčių, kurių nei viena šalis nenori atskleisti, kodėl jis vis dar neprasideda“, - sako teisininkė.
Nors advokatės praktikoje būta visko, V. Gražulytė nėra linkusi manyti, kad Simas ir Oksana Jasaičiai galėtų vėl gyventi po bendru stogu.
„Mano praktikoje buvo tokių atvejų, tačiau po šios meksikietiška telenovele tapusios dramos, kažin ar tokia pabaiga galėtų tapti realybe. Susitaikymas būtų labai gražus poros žingsnis, tačiau manau, kad taip toli nuėjus, po viso to viešo teismo, tai padaryti būtų labai sunku. Bet stebuklų būna, žmonės pasielgia visaip. Tačiau kaip susiklostys jų gyvenimas, parodys laikas. Būtų gerai, kad niekas šiuo metu į jų santykius nesikištų, tegul žmonės patys nusprendžia, ar jiems pakeliui. Bet kokiu atveju, dėl vaiko būtų gerai išlaikyti darnius tarpusavio ryšius, vengti tos nesantaikos“, - teigia advokatė.
