Ieva, dvylika tapo laimingu tavo skaičiumi? O gal būtų smagiau, jei tas skaičius būtų, tarkime, vienas ar penki?
Niekada neturėjau laimingo skaičiaus, bet jei čia kalbama apie „Eurovizijoje“ užimtą vietą, tai ja labai džiaugiuosi. „Eurovizijoje“ egzistuoja tik pirmoji vieta, visa kita – nesvarbu. Manau, laimėjau daug daugiau, nei galėjau tikėtis.
Jaučiuosi nugalėtoja. Grįžus visą savaitę Kaune (po to išvažiavau į Turkiją) žmonės man šypsojosi, kvietė fotografuotis, kalbino, turguje dovanojo arbatų, daržovių. Nežinau, kas geriau: pirma vieta ar kai žmonės ir taip tave laiko nugalėtoja.
Tavo eurovizinės dainos peržiūros „YouTube“ skaičiuojamos milijonais. Tai verčia šyptelėti?
Ne tik šyptelėti, o plačiai šypsotis. Tai mane įkvepia kurti, manau, tai puiki mano kelio pradžia.
Ir vis dėlto, tiesa, kad mes, lietuviai, kartais esame piktoki? Juk ne visi komentarai laimėjus nacionalinę atranką, o vėliau – ir pasirodžius Lisabonos scenoje turėjo glostyti širdį...
Tiesą sakant, po Lisabonos nemačiau tiek daug ir gerų komentarų. Kokie 99 procentai buvo žiauriai geri. Mane tai nustebino ir privertė didžiuotis savo šalimi.
Laimėjusi nacionalinę atranką mintyse ruošiausi, kad bus visko. O ir aplinkiniai jautė pareigą mane perspėti: „Tik neskaityk komentarų!“, tačiau visiškai atsiriboti man taip ir nepasisekė. Prieš kokius ketverius metus vargiai būčiau tokį spaudimą ištvėrusi. Žmonėms viskas blogai: kad esu vegetarė, kad tikiu į Dievą, nuolat kartoja, kad nemoku dainuoti, o ir daina – prasta. Tik galvoju: jei valgyčiau mėsą ir netikėčiau, juk vis tiek blogai būtų. Juokauju, kad čia lyg šeimoje: jei norėsi prie ko nors prisikabinti – vis tiek rasi, prie ko.
Kodėl pasirinkai apie dvasinius išgyvenimus, sunkumus, depresiją, pasikeitusį gyvenimo būdą kalbėti garsiai?
Darau tai ne dėl savęs. Man norisi žmonėms pasakyti, kad ir man yra buvę sunkių dienų. Žmonės nori apie tai girdėti ir kalbėti, bet dažnai nedrįsta. Mums sunku prisipažinti, kad liūdime, kad turime problemų. Mes ir patys dažnai norime pasirodyti sėkmingi, linksmi, gyvenimu besidžiaugiantys, rūpesčių neturintys, nors, toli gražu, ne visada taip yra.
O kas tave pačią privertė ieškoti naujų kelių?
Klausimai... Kodėl bėgu? Kodėl man tai, ką darau, neatrodo tikra? Kur slypi tikrieji dalykai? Aš nuo mažens giliai kapsčiau. Jei mama kažkur neišleisdavo ar kažko nenupirkdavo, nenusiramindavau, kol atlikdavau analizę, kodėl (juokiasi).
Žinojau, kad kol neatsakysiu į man rūpimus klausimus, nenusiraminsiu. Pradėjau vaikščioti į vakarėlius, tuštumą užpildavau kažkokia veikla, alkoholiu, cigaretėmis. Į šou pasaulį atėjau šešiolikos, labai džiaugiuosi, kad tai nutiko taip anksti – kai kurie atsakymai atėjo kur kas anksčiau nei kitiems.
Visą interviu su Ieva skaitykite čia.
DELFI primena, kad I. Zasimauskaitė šią savaitę pristatė savo naują dainą ir jos vaizdo klipą „Absorbed“:
Pristatymo akimirkos:
