„Tikrai mes, mamos, kartais perdedame pergyvendamos. Nors turime auklę, kuri su Nicole yra nuo mažų dienų, ji vis tiek visada būdavo šalia manęs ir mes visur kartu. Tad kol kas dukrą prie darželio pratinu palikdama ją su auklėtojomis po pusę dienos – iki pietų miego. Šį mėnesį nusprendėme visai dienai jos neatiduoti, kad vaikas apsiprastų ir jai nebūtų šoko.
Aišku, būna kaprizų, kai atvedu į darželį – nori, kad mama pasiliktų, pabūtų grupėje. Na, ir išaiškinti nėra lengva, kai vaikui tik du su puse metų. Bet bendromis jėgomis su auklėtojomis stengiamės nukreipti dėmesį ir padaryti, kad vaikas darželyje liktų su šypsena. Beje, kai jau reikia pasiimti iš darželio – tada ji jau nebenori ir sako, kad mieliau liktų pažaisti su vaikais“, – pasakojo Viktorija.
Nors dukrą pradėjo leisti į darželį, šeima nežada atsisakyti ir auklės paslaugų.
„Kadangi Nicolė kol kas darželyje būna tik pusę dienos, o aš pati neseniai atidariau savo elektroninę parduotuvę, tad turiu nemažai reikalų ir projektų. Juos stengiuosi susidėlioti bent iki 18 val. Norisi, kad iki tada vaikas laiką leistų kokybiškai. Geriau, jei ji visą dieną ne su manimi po susitikimus vaikščios, o per tą laiką mokysis naujų raidžių ir žodžių. Esu už kokybišką laiką. O paskui, kai grįžtu namo, mėgaujamės laiku kartu. Plius neatmetu galimybės, kad, atėjus rudeniui, darželyje padaugės sergančių vaikučių, tad pagalbos namuose tikrai reikės. Mano dukra labai prisirišusi prie auklės, tad man nesinorėtų paskui ieškoti valandinės auklės – tai Vilniuje dabar labai populiaru. Mūsų auklė mums – kaip šeimos narys“, – patikino moteris.
Nicolei šeima išrinko privatų Liubertienės darželį-mokyklą. Šią ilgametę mokymosi įstaigą yra baigusi viena Viktorijos draugių, be to, įspūdį paliko direktorė, auklėtojos bei lavinimo sistema.
„Čia lankosi logopedai, kasdien būna ir vaikus stebi psichologai. Maistas taip pat suderinamas atsižvelgiant į patį vaiką“, – pasakojo mama.
Nors tikslią kainą, kurią teks mokėti privačiam darželiui, Viktorija nutylėjo, neslėpė, kad Nicolės lavinimui pinigų gailėti nežada.
„Žodis „brangu“ kiekvienam asocijuojasi su skirtingomis sumomis. Vienam brangu dešimt eurų, kitam – ir tūkstantis nebrangu. Mano atveju, man negaila – geriau pati sau kažko nenusipirksiu, bet leisiu vaiką į gerą darželį, kuriame dirba geros, pakankamai patirties turinčios auklėtojos. Man mūsų darželyje patiko mokomoji tvarka, o aš visada sakiau, kad negailėsiu pinigų vaiko išsilavinimui. Jeigu matysim, kad reikia ir į naudą – negailėsime. Jau geriau mes, tėvai, sau mažiau leisime. Tai – vaiko ateitis, jo gyvenimas. Šitoje vietoje negali taupyti.
O šią įstaigą jau buvau pasirinkusi anksčiau. Dokumentus užpildėme prieš pusę metų. Nes į darželius nėra lengva pakliūti, o ypač į valstybinius, kur eilėse į grupes – šimtai vaikų. Tačiau ir į privačius nėra taip lengva papulti, čia irgi yra eilių. Viską reikia pradėti tvarkyti kur kas anksčiau. Aš pati apėjau ne vieną darželį, kol išsirinkau būtent šį. Tai buvo atsakingas ir rimtas žingsnis, nes, jeigu viskas bus tvarkoje, jis tą pačią įstaigą lankys iki 6 ar 7 metų“, – kalbėjo mama.
Nicolės tėvai kol kas dar nesuplanavo, kelerių metų ją leis į mokyklą. Sako – dar anksti.
„Žiūrėsiu pagal jos gabumus, imlumą. Esu iš tų mamų, kurioms norisi, kad vaikai kuo ilgiau pasidžiaugtų vaikyste. Vaikystė niekada nebegrįš. Jeigu matysiu, kad ji mokyklai dar nepasiruošusi – šešerių į mokyklą tikrai neleisiu. Jeigu ji dar komfortiškai jausis darželyje, tikrai neversiu jos jį palikti. Viskas turi ateiti organiškai“, – įsitikinusi žinoma mama.
