Kaip anksčiau Delfi informavo prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis, jiems suplanuota atskira programa, kurią kuruoja pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė.

„D. Nausėdienė pabrėžia, kad sutuoktinių dalyvavimas NATO viršūnių susitikime yra išties svarbus, kad jų buvimas Vilniuje liudija Aljanso „minkštąją galią“, kuri yra tapusi reikšminga bendravimo ir bendradarbiavimo tarp šalių dalimi, padedančia puoselėti bendražmogiškąsias vertybes bei humaniškumo principus.

Pasak D. Nausėdienės, atskira NATO šalių vadovų antrųjų pusių programa Vilniuje – puiki proga supažindinti viešnias ir svečius su Lietuva, jos sostine, šalies istorija ir kultūra, atskleisti nacionalinį charakterį, mūsų tautos identitetą“, – komentavo prezidento patarėjas.

Nuotraukų galerija:

„Turiu išskirtinę galimybę pristatyti Jums Lietuvą, jos kultūrą ir istoriją per įvairialypę dviejų dienų programą Vilniuje. Šiandien pažintinę kelionę pradedame Nacionalinėje dailės galerijoje. Tikiuosi, kad žvelgdami į skirtingus meno raidos laikotarpius ir šiuolaikinius fenomenus, per įvairias meno formas ir jų sintezę, kiekvienas Jūsų savaip atrasite mūsų krašto išskirtinumą“, – sveikindama susirinkusius sakė D. Nausėdienė.

Viešnioms ir svečiams buvo pristatytos moderniosios Lietuvos istorijos ir tapatumo perspektyvos. Nuo tarpukario stiebimosi ir išskirtinio Kauno – laikinosios sostinės – fenomeno, kurį puikiai iliustruoja optimizmo sąvoka, iki šiuolaikinio vizualiojo meno, į savo mąstymo lauką įtraukiančio socialinės visuomenės sanklodos, klimato kaitos temas.

Sutuoktiniams ir partneriams taip pat pademonstruoti nuolatinio Lietuvos laisvės siekio ir santykio su etninės kultūros elementais aspektai, įtraukiant meninės ir kūrybinės rezistencijos okupacijos laikotarpiu, diasporos pasaulyje vaidmens mūsų politinės istorijos puslapiuose pasakojimus, rašoma pranešime.

Be dalies nuolatinės Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijos, svečiams pristatyti pasaulyje pripažintų Lietuvos menininkų – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Žilvino Kempino, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės, vienos iš operos-performanso „Saulė ir jūra“, 2019 m. Venecijos bienalėje pelniusios „Auksinio liūto“ apdovanojimą, autorės Linos Lapelytės bei lietuvių grafiko ir tarpdisciplininio meno kūrėjo, bendradarbiavusio su „The New York Times“, „Harper's“, „The Wall Street Journal“, „Time“, „Newsweek“, „Los Angeles Times“ leidiniais, Ray Bartkus – kūriniai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)