Jau kurį laiką Robertą galima sutikti Vilniaus senamiestyje, nors ilgą laiką jis savo namais vadino JAV, vėliau laimės ir karjeros aukštumų ieškojo bei siekė Dubajuje, tačiau susikrovė lagaminus ir, sėdęs į lėktuvą, vėl grįžo į Lietuvą.
„Seksas, miegas, pinigai – tai dalykai trys, be kurių blogai“, – taip valiūkiškai dainavo Robertas, dėl nugalėtojo titulo projekte susikovęs su Andriumi Rimiškiu, Arvydu Martinėnu-Vudžiu, Radžiu Aleksandrovičiumi, Mindaugu Mickevičiumi-Mino ir daugybe kitų.
Neseniai Robertas pristatė naują savo dainą, tačiau ar tikrai šio vaikino galvoje vien svajonės apie sceną ir būrius gerbėjų?
– Robertai, kodėl sugalvojai, kad reikia grįžti atgal į Lietuvą?
– Turėjau galimybę dirbti su Amerikos įmone nuotoliniu būdu iš Lietuvos. Ir norėjau grįžti, kiekvieną vasarą čia grįždavau, mačiau čia teigiamus pokyčius, kaip atsigauna Vilnius, kiti miestai. Čia gyventi yra faina. Man patinka Europoje, vien dėl kultūros čia matau daugiau pliusų nei Amerikoje.
Augau lietuvių šeimoje, todėl ta lietuviška kultūra man nuo vaikystės yra svarbi. Norisi čia gyventi.
– Kurį laiką gyvenai Dubajuje, ką ten veikei?
– Dubajuje pradėti projektai yra vieni iš darbų, prie kurių dirbu ir šiandien. Prieš ketverius metus baigiau magistro studijas Amerikoje, tuo metu vykau į Emyratus atlikti stažuotės atsinaujinančios energetikos institute.
Tada, gyvendamas Abu Dabyje, pastebėjau, kad maistas ten beprotškai brangus, nes visos šalys prie Persų įlankos apie 80 procentų maisto produktų importuoja.
Didelė dalis importo vyksta lėktuvais, todėl tai yra brangu, tad pradėjau galvoti, kaip tai pakeisti.
Su keliais bendraminčiais sugalvojome idėją, jog daržoves galima auginti dykumose įrengtuose šiltnamiuose su vėsinimo sistemomis. Jau beveik ketverius metus dirbame su šiuo projektu ir iki šiol viskas vyksta sėkmingai: rinkome lėšas, įsigijome ūkį ir bandome aukštąsias technologijas pritaikyti agro srityje.
Dabar jau galime pasidžiaugti, jog mūsų kompanija „Pure Harvest“ surinko 4,8 mln. eurų šios idėjos įgyvendinimui.
– Kodėl ten, kodėl arabų krašte, o ne Lietuvoje?
– Buvo minčių ir apie Lietuvą. Kalbėjau su restoranų vadovais, jie skundžiasi, kad sunku rasti patikimus šviežio maisto tiekėjus.
Tiesiog aplinkybės susiklostė taip, jog turėjau progą padirbėti arabų šalyse ir tiesiog ten atradome nišą. Manau, kad ir Lietuvoje būtų įdomu vystyti kokį nors projektą, tačiau čia šiuo metu neturiu tokios komandos.
– Dabar pasakoji apie projektus, inovacijas, tačiau čia, Lietuvoje, vis dar esi žinomas tik kaip pramogų pasaulio atstovas. Kodėl pasirinkai tokį kelią?
– Pats nesirinkau to pramogų pasaulio atstovo įvaizdžio. Jis išliko nuo tada, kai dalyvavau projekte „Kelias į žvaigždes“. Nuo tų laikų šis įvaizdis ir likęs.
Bet net ir po to, kai čia tapau žinomas kaip atlikėjas, grįžau į JAV, ten dirbau Vašingtone, vėliau baigiau magistro studijas Kalifornijoje, pradėjau dirbti technologijų pasaulyje. Didžiausias trūkumas, kurį jaučiau būdamas Lietuvoje – tarptautinė veikla. Man patinka dirbti technologijų srityje, nes joje yra galimybė dirbti tarptautiniu mąstu. Būdamas Lietuvos atlikėju to negalėčiau. Taip, galiu daryti turą ir lankyti lietuvių bendruomenes, bet niekada nebūsi paveikus kaip atlikėjas plačiąja prasme.
– Esi maksimalistas?
– Taip. Gyvenimas yra trumpas, todėl stengiuosi užsibrėžti aukštus tikslus. Ne visada juos pasiekiu, bet manau, kad jei kažką darai, tai reikia daryti gerai (šypsosi).
– Kaip tiksliausiai reiktų Tave pristatyti?
– Inovacijų kūrėjas, gal vystytojas. Nesu inžinierius, tačiau prisidedu prie technologijų kūrimo, jų pritaikymo. Dabar kaip tik prisidedu ir prie projekto, kuriame siekiame sukurti apykakles gyvuliams, kurios tiksliai nustatytų jų būklę: kraujo spaudimą, temperatūrą, ligas ir panašiai. Kad būtų galima izoliuoti gyvulį, kuris serga, kad šis neužkrėtų kitų.
Tuo pačiu gyvulius galima būtų valdyti nuotoliniu būdu, nes šiuo metu ūkininkai labai daug investuoja į tvoras, kurios dažnai būna kenksmingos – į elektrines tvoras gyvuliai įsipina ir žūsta.
Mūsų vizija, kad ši apykaklė taptų tarsi operacine gyvulio sistema. Šiuo metu šioje srityje kaupiama labai mažai duomenų, o jų kaupimas padėtų mažinti kaštus ir padėtų sekti, kas pelningiau.
– O ar ketini pasirinkti: scena arba technologijos?
– Man patinka, kad galiu tai suderinti, patinka televizija, projektai, muzika. Tačiau tuo pačiu džiaugiuosi, kad galiu save realizuoti ir dirbdamas su užsienio kompanijomis.
– Norisi būti žinomu?
– Neinu į projektus dėl žinomumo. Einu dėl to, kad tai tiesiog smagus užsiėmimas. Niekad nėjau į televiziją turėdamas tikslą išgarsėti, ėjau tik todėl, kad muzika man nuoširdžiai patinka.
– Jei atsuktum laiką atgal, ar dar kartą eitum į „Kelias į žvaigždes“?
– Taip, tikrai. Tik ištaisyčau tą klaidą, jog į projektą atėjau daug vėliau nei kiti. Tuo metu negalėjau suderinti įsipareigojimų JAV ir projekto Lietuvoje, todėl prie kitų dalyvių prisijungiau keliomis savaitėmis vėliau.
Nors šis projektas man buvo vienas įdomiausių gyvenimo įvykių. Negana to, tai buvo pirmasis toks projektas Lietuvoje.
Kartu su šiuo projektu atgijo ne tik popkultūra, bet ir patys žiūrovai. Iki tol žiūrovai per koncertus dažniausiai vangiai sėdėdavo ir žiūrėdavo, o po mūsų psairodymų, minios gerbėjų nenorėdavo mūsų paleisti.
Manau, kad tą puikiai atspindi tai, jog iki šiol žmonės mane atpažįsta. Žinoma, daugelis tiesiog sako, kad esu kažkur matytas, tačiau tai, jog net ir po dvylikos metų mane atsimena, įrodo, kad tas šou buvo tikras fenomenas.
– Kaip matai save po penkerių metų?
– Manau, kad visą gyvenimą kažkiek siesiu save su muzika, tačiau abejoju, kad vieną dieną viską mesiu ir pradėsiu gyventi tik kūryba. To tikimybė tikrai maža, nebent tikrai surasiu kažkokius prodiuserius ar muzikantus, su kuriais kursime labai kokybišką muziką.
– Kada paskutinį kartą rengei savo paties koncertą?
– Gana dažnai juos rengiu. Kokius keturis kartus per metus. Tačiau tai būna džiazo koncertai, kaip popatlikėjas pasirodau tik su keliomis dainomis.
JAV turėjau džiazo grupę ir man tikrai gerai sekėsi. Turėjau galimybę pasirašyti pelningą sutartį, tačiau tuomet iškilo dilema – baigti magistro studijas arba tęsti atlikėjo karjerą. Nusprendžiau tęsti studijas.
– Kodėl Lietuvoje nesame girdėję Tavęs kaip džiazo atlikėjo?
– Seniau esu dalyvavęs džiazo konkursuose, prieš daugelį metų dalyvavau tame pačiame konkurse kaip ir Jazzu. Man patinka šis stilius.
– Anskčiau žiniasklaidoje mirgėdavo naujienos ne tik apie Tave, bet ir apie Tavo mamą. Ką ji veikia dabar?
– Dirba tarp Amerikos ir Lietuvos, užsiima kultūriniais renginiais. Bet nežinau, kodėl anksčiau apie ją rašydavo, turbūt tik todėl, kad ji mano mama.
– O ar artimiausiuose planuose yra šeima?
– Man 31-eri, tad jau tikrai pagalvoju ir apie šeimą (šypsosi).
Robertas Kupstas anksčiau ir dabar:
