Į koncertą su maestro P. Geniušu atvyko daugybė žinomų veidų. Renginio aprangos kodas reikalavo pasipuošti, tad daugelis svečių - išties pasistengė.
Akys krypo į Astą Valentaitę, Justę Arlauskaitę-Jazzu su mylimuoju, Egidijų Rainį, Juliją Larionovą, Gražiną Baikštytę ir daugelį kitų. Savo išvaizda čia išsiskyrė ir ekstravagantiškasis Sigitas Praspaliauskas.
Pasiklausyti Petro Geniušo koncerto „Vaidilos“ teatre atvyko ir tokie garbūs svečiai kaip Čilės garbės konsulas Rimtautas Vizgirda su savo žmona, LNOBT paramos fondo „Orfėjaus lyra“ valdybos nare, buvusia operos soliste Birute Vizgirdiene, paramos fondo „Orfėjaus lyra“ direktorė Nijolė Galinienė, šio fondo valdybos narė, operos dainininkė Nerija Kasparienė, aktorė Gražina Baikštytė, tapytojas Vytenis Lingys su žmona Gaiva Lingiene, Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė, šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorius Šarūnas Nakas, dailininkė–grafikė Kristina Norvilaitė.
Šį vakarą salėje vyravo visiška tyla, o maestro P. Geniušo muzikos garsai sklido toliau, negu buvo galima įsivaizduoti. Kiekvienas klausytojas išgyveno intymų dialogą su pianisto perduodamomis mintimis, jausmais, emocijomis, nuotaikomis ir išgyvenimais. Kaip žymus vokiečių poetas Heinrichas Heinė yra pasakęs: „Kur baigiasi žodžiai – prasideda muzika“. Vieni žiūrovai klausėsi užsimerkę, kiti mėgavosi išskirtiniais „Vaidilos“ teatro salės sienų bei lubų ornamentais, dar kiti – stebėjo besikeičiančias P. Geniušo emocijas ir jo pirštų miklumą, tačiau visus tuos žmones muzika užbūrė ir nukėlė į visai kitas pasaulio platybes, kuriose laiko ir erdvės sąmprata įgavo kitas formas.
Koncerte skambėjo L. van Bethoveno, S. Prokofjevo, F. Šopeno, J. S. Bacho, R. Šumano kūriniai, kuriems pianistas sukūrė atskirus muzikinius pasaulius, atskleisdamas savo pasaulėžiūrą, vidinę kultūrą, jausmus ir troškimus. Muzikinės interpretacijos stebino nepaprastai kruopščiai išieškota muzikos harmonija, kurioje išryškėjo jos daugiasluoksniškumas: kiekvienas garsas pasakojo savo istoriją, kurias maestro apjungdavo į vieną visumą. Atlikėjas laužė klasikinės muzikos atlikimo stereotipus, žaisdamas obertonais ir išryškindamas disonansus, taip sukūrdamas neįtikėtinai stiprią energetiką ir ryšį su klausytoju. Kuo tyliau P. Geniušas grodavo, tuo labiau salė nuščiūdavo ir klausydavo kiekvieno fortepijono garso, muzikinės pauzės ar atlikėjo atodūsio.
Renginio akimirkos - nuotraukų galerijoje:
