– Kas šiuo gyvenimo laikotarpiu atima daugiausiai Jūsų laiko?
– Galiu pasidžiaugti, kad tai mano darbas: spektakliai, o vasarą filmavausi ir serialo „Giminės“ pratęsime. Taip pat džiaugiuosi, kad Algimanto Puipos filmuojamoje juostoje „Edeno sodas“ man teko labai įdomus, amžiaus vaidmuo. Juostoje vaidinu aktorę, gyvenančią „Edeno sodo“ senelių milijonierių prieglaudoje. Man ši veikla, be abejonės, yra pati maloniausia. Didelė dovana, kad sulaukusi brandaus amžiaus, dar turiu kur pasireikšti ir galiu sutikti kolegas tiek scenoje, tiek filmavimo aikštelėje. Aš labai džiaugiuosi, kad vis dar galiu susitikti su savo žiūrovu, iš kurio sulaukiu paramos, iš kurio semiuosi kūrybinio įkvėpimo. Kai kuriems žiūrovams netgi grąžinu skolą užtai, kad vienu metu nevaidinau teatre.
– Kokie yra Jūsų artimiausios ateities planai?
– Bus gastrolių ir Lietuvoje, ir užsienyje. Laukia gastrolės Bitefo (Belgrado tarptautinis teatro festivalis) festivalyje Serbijoje, taip pat gastroliuosime ir Lenkijoje. Duok Dieve tik sveikatos, o darbelių dar tikrai yra.
– Gal atskleisite, kaip planuojate švęsti artėjantį gimtadienį?
– Tokių datų aš nebesureikšminu. Buvau davusi žodį, kad po penkiasdešimtmečio gimtadienių išvis nebešvęsiu, bet turiu artimus žmones – tai dukros šeima, sesės, brolis ir artimiausios mano draugės, kurie niekada nepamiršta, visada primena ir suorganizuoja siurprizą. Pernai galvojau „praslysiu“ pro savo pusiau jubiliejų, bet nepavyko. Pasirodo, teatro sąjungos pirmininkas suorganizavo gražų vakarą, kurio metu paminėjo ir mano jubiliejų. Buvo susirinkę artimieji, daug žiūrovų ir mano mylimi žurnalistai. Buvo labai smagus vakaras. Jeigu kas nors įvyksta ekspromtu – tai įvyksta, o pati neturiu didelio noro pūsti žvakutes.
– Kokią įsimintiniausią dovaną esate gavusi gimimo dienos proga?
– Savo penkiasdešimtmečio proga gavau mažytę kalytę. Ją pavadinau Pupa – Pupyte. Išgyveno ji pas mane labai ilgai, bet deja jau mirė.
– Kokios dovanos gimtadienio proga labiausiai norėtumėte?
– Niekada negalvoju apie tai. Labai mėgstu dovanas. Kol anūkai buvo maži, palepindavo mane piešiniais, paveikslais, buvau dalį jų įsirėminusi. Geri žodžiai, geras santykis, geras žvilgsnis, šypsena – visa tai ir yra dovana.
– Kokia Jūsų didžiausia svajonė?
– Jeigu ir turėčiau, niekada nesakyčiau. Svajonė yra paslaptis, ją reikia brandinti savyje ir transliuoti mintimis, tada ji išsipildo.
