– Rosita, esate iš tų garsenybių, kurių pavyzdžiu dauguma seka, tačiau žiniasklaida Jūsų asmenybei apibūdinti dažnai pasitelkia gana vyriškus epitetus: „stipri kaip liūtė“, „nepalaužiama“. O kaip yra realybėje? Kokia esate moteris?
– Žurnalistai ir žmonės iš šalies manęs nepažįsta. Jie pripratę prie televizijos priklijuotos etiketes. Dažnai sėdžiu teisėjos kėdėje ir negaliu pakęsti melo, ypač jei jis deklaruojamas jaunam žmogui. Sakau, kaip yra, paaiškinu klaidas.
Noriu, kad kiekvienas atlikėjas suprastų, kur nori dainuoti – scenoje ar namie. Kaip moteris esu kitokia. Ir tai mažai kas žino.
– Ar kada esate susidūrusi su situacija, kai darbas siūlomas ne dėl talento, o dėl išvaizdos?
– Praeityje esu gavusi tokį pasiūlymą. Būdama Jungtiniuose Arabų Emyratuose sulaukiau klausimo, ar nenorėčiau tapti modeliu.
Net nesvarsčiusi atsisakiau. Esu minėjusi, kad moterys būna dviejų tipų – gražios ir tos, kurias lengva padaryti gražias.
Mano variantas yra antrasis.
– Kokiomis moterimis žavitės – jautriomis deivėmis ar ryžtingomis, emocijų nerodančiomis karalienėmis?
– Esu jautrus žmogus, pasitikintis intuicija. Nuoširdžios, gražios ir džiugios moterys būna tuomet, kai to paties linki kitiems. Visuomenėje yra daug pataikavimo madai, stiliui, televizijai, jos taisyklėms. Toks požiūris yra vartotojiškas. Žaviuosi moterų gebėjimu būti savimi, nesistengiant išspausti naudos.
Apie išvaizdą išvis nesu linkusi diskutuoti. Mada, stilius, religija dažnai mane verčia jaustis it tarp keturių sienų.
– O kiek metų sulaukusi moteris pražysta?
– Grįžti į senus laikus nenorėčiau. Pats geriausias amžius nuo 45 metų. Sulaukusi šių metų tariau sau, kad tokia norėčiau likti amžinai. Tai vidinė, fizinė ir psichologinė branda.
Mano manymu, pirmos rimtos raukšlės byloja išmintį, o išmintingos moterys mane žavi.
Visą interviu su Rosita skaitykite portale MIESTE.lt