Los Andžele, JAV kartu su vyru Adamu Youngu gyvenanti Evelina jautriomis mintimis apie svarbią sukaktį pasidalino socialiniame tinkle.

„Na va, 30-ies metų jubiliejų sutinku visiškai viena ir vietoj taurės šampano keliu puodelį espresso pakeliui į darbus... Iš tikrųjų, tai gimtadienio šventę nukėliau 9-iom dienom, nes švęsiu ją viename renginyje, bet... Wow kokie kontrastingi metai!

Pirmiausia, muzikinis projektas kurį pradėjau beveik lygiai prieš metus, visiškai... susifailino. Kaip filme, kur galvoji, kad pats tai jau nepakliūtum, patekau į situaciją kur bloga sutartis paliko mane ir be pinigų, ir be dainų. Dabar į tai žiūriu su juoku, nes taip ir reikia, kai eini dirbt pasitikėdamas, o ne mąstydamas. Šią dieną turiu geresnes dainas, komandą, su kuria norėjau dirbti jau nuo 2017-ųjų, bet vis nedrįsau kreiptis, ir... f***ing gerą kontraktą. Kaip sako p. A. Lincolnas „It's not about how many times you fall down, but how many you get back up“ (liet. Nesvarbu, kiek kartų tu nukritai, svarbu, kiek kartų atsistojai“).

Per 29-uosius pirmą kartą išgyvenau stipriausią laimės kontrastą – mylimo netektį. Nesu patyrusi nieko liūdnesnio kaip su visam išeinanti ir iš lėto mano rankose sunkiai svyranti vienos brangiausių man sielų, šunytės Lunos galva. Atrodo, kad su visam ji išsinešė ir labai didelę dalį manęs.

Vis tik tam balansui palaikyt likimas padovanojo naują draugą, o tiksliau draugę, kuri užpildė tai, ko maniau niekada netrūkusi. Žmogų, kuriam realiai gali paskambint bet kada, kalbėt apie nieką ir tuo pačiu apie viską. Kažkam kam gali nusiųst naujo megztinio nuotrauką, naują dainą ar po kelių vyno taurių išverkt kažką nelabai reikšmingo, bet jau ilgai sėdėjusio ir graužusio širdį. Žmogų, kuris turi tokių didelių svajonių, kad aš pirmą kartą nesijaučiu išprotėjusi, kai dalinuosi saviškėmis.

Su kiekvienais metais suprantu, kokia gimiau laiminga turėdama tokius tėvus ir brolius. Savo lietuvišką šeimą, kuri visada yra šalia. Su mama jau tapo norma dažyti margučius, pūsti torto žvakutes ar puošti eglutes per... skype.

O labiausiai likimui dėkoju už savo gyvenimo meilę, geriausią draugą ir stipriausią palaikymo komandą! You are „one of a kind“ babe (liet. Tu esi vienintelis toks, mažiuk). Žmogų, kuris visada, nesvarbu kas, tvirtai laiko mane savo rankose per visus tuos gyvenimo kontrastus ir kuris visada žino, kaip pakylėti mane ant pirštų galiukų ir paliesti dangaus kraštelį“, – į savo mylimąjį kreipėsi Evelina.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (304)