DELFI paklausus, kodėl savo dukrelei tėvai davė būtent tokius vardus, M. Jovaiša juokavo, kad jei reikėtų papasakoti visą istoriją, užimtų daug laiko.
„Trumpai tariant, šie vardai mūsų šeimai yra labai reikšmingi, vertingi ir gražiai skambantys, – sakė „Neregėtos Lietuvos“ autorius. – Galbūt tai buvo išeitis galybę norų sutalpinti į dviejų vardų rėmus.“
Vyresnėlei dukrai tėvai taip pat davė du vardus – Marija Izabelė. Tačiau šeimoje mergaitę jie vadina įvairiais malonybiniais ir mažybiniais žodeliais, pačiai dukrai artimesnis Izabelės vardas.
„Galbūt vėliau gyvenime jos pačios pasirinks, ar dokumentuose įsirašyti abu vardus, ar pasilikti vieną“, – tikino pašnekovas.
M. Jovaiša pastebi, kad duoti savo atžalai du vardus yra šimtametė tradicija, kuri sovietmečiu buvo užmiršta.
„Kuboje žmonės turi po keturis vardus ir pavardes. Manau, kad Lietuvoje taip pat grįžtama prie šios tradicijos. Mano visi seneliai turėjo po du vardus. Tėvus taip pat vadindavo dviem vardais, netgi jei oficialiai ir nebūdavo leidžiama jų įregistruoti“, – savo šeimos tradicijas pasakojo M. Jovaiša.
Brigita ir Marius Jovaišos taip pat augina 12 metų dukterį Mariją Izabelę, 7 metų sūnų Vincentą ir 2 metų sūnų Antaną.
