Žinoma moteris savo socialiniuose tinkluose su sekėjais pasidalijo mintimis, kilusiomis po D. Čižausko mirties. Ji teigė nebenorinti jausti nepaliaujamas lenktynes, konkuravimą viešojoje erdvėje, sulaukti netaktiškų klausimų. Bičiulio mirtis leido tik dar labiau suprasti, kad svarbiausia kiekvienam žmogui – artimieji, draugai, kurių būtina kiekvieną dieną nepamiršti ir nebijoti jiems ištarti gražius žodžius.
Šią I. Stonkuvienės žinutę, kurią ji sutiko pasidalinti ir su Delfi skaitytojais persidalino kitos nuomonės formuotojos, verslininkės Viktorija Siegel ir Natalija Bunkė.
„Vis tos nepaliaujamos lenktynės ir konkuravimas. Su pašonėje lojančia ir vis kritikuojančia minia: „Ne taip darai, ne taip sakai, kam sakai, ko tyli? Kaip čia šypsaisi? Ko nesišypsai? Kaip atrodai? Išvis, ko čia rodaisi?“ Nepaliaujami kitų žmonių lūkesčiai sumetami konteineriais ant visai nepažįstamų žmonių. Draugo išėjimas buvo paskutinis taškas šiose lenktynėse. Pasitraukiu iš jų.
Pavargau nuo tų beprasmių varžytuvių – kas gražiau, kas geriau. Net šioje akivaizdoje, kai nėra žmogaus, lenktyniaujame, kuriam labiau skauda, kuris labiau išgedės. Dar pataisys tuos, kurie ne taip gedi. Jiems niekada negana. Jie godūs ir pikti. Jie daug geriau žino, kada tau gedėti, liūdėti ir apskritai gyventi.
Tas šaršalynas, tas triukšmas, kurį norisi tiesiog užčiaupti. Pa ty lė kit!!! Tyloje taip gera. Ramu ir saugu. Girdi save. Savo mintis. Jausmus. Deja, bet daugelis ir neranda tos tylos. Viduje taip skauda ir pikta. Tačiau taip jau nutiko. Likome tik mes ir mūsų skausmas. Kaip mes su juo susitvarkysime, priklauso tik nuo mūsų pačių.
Geriau apkabinkime tuos, kas šalia. Paskambinkime ar nusiųskime žinutę, nekaltinę vieni kitų dėl kitų (šiuo atveju) pasirinkimo. Niekas neatsakys kas ir kodėl. Todėl susitelkti reikėtų ir skirti dėmesį savo šeimai, draugams. Gaila, bet ne visi geba ir moka atsiverti. Pasisakyti. Išsikalbėti. Ir galų gale, priimti pagalbą. Deja, bet taip jau yra.
Nustokime lygintis ir lyginti visus. Nustokime mesti visus į katilą su kažkokiomis nepagrįstomis taisyklėmis. Dar stipriau apkabinu savo vaikus. Dar kartelį priminiau artimiesiems, kad aš juos myliu. Sunku, bet taip jau irgi būna. Nežinau, ar tai praeis... Gal ašarų mažiau bus.
Bet vieną žinau. Pasitraukiu iš šitų beprasmių lenktynių. Dar stipriau mylėsiu gyvenimą ir veiklą, kuria užsiimu. Gaila, mielas drauge, kad nematai, kiek žmonių palikai, kuriems iš tikrųjų rūpi ir skauda. Todėl, gal vertėtų visiems labiau vertinti žmones. Palaikyti, kol yra tie, kam tie gražūs žodžiai yra skirti ir turim, ką palaikyti“, – instagrame ir feisbuke rašė I. Stonkuvienė.
