Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodo, kad byla dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bus atversta rugsėjo 26 dieną. Tiesa, panašu, kad posėdis buvo perkeltas iš 22 dienos.
Rugsėjo mėnesio pabaigoje vyksiančio posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių metu dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami nebus.
Delfi primena, kad L. Suodaitis tikisi, kad greitu metu pavyks užbaigti šią, su jo šeimos konfliktu susijusią temą.
„<...> Dabar ilgės procesas. Sekantis teismo posėdis tik rugsėjo gale. Aišku, laikinoji tvarka galioja, viskas gerai, tai, turbūt, taip ir gyvensime. <...> Tradiciškai galiu pasakyti, kad pasiilgau sūnaus, nes per mėnesį mačiau tik dvi dienas ir dar matysiu nelabai greitai. Bet ką? Tokie tie keliai į tiesą.
Labai jau norisi užraukti visas šias temas. Turbūt su šituo ir baigsis, nes nebėra, ką. Nebent pagimdyti vaiką atgal arba negrįžti, apie ką jau girdėjome. Yra dalykų, kurie neišvengiami ten, kur gyvename“, – pridūrė jis.
Teismo nutartį anksčiau išgirdęs L. Suodaitis prasitarė, kad ne viskas vyksta pagal planą – nors buvo nutarta, kad po šeimyninės dramos jis su sūnumi Laurynu praleis tiek pat laiko, kiek ir V. Siegel, vis tik šio sprendimo paisoma nebuvo.
„Laukiu savo draugelio. Grįžo keliauninkas iš Amerikos, tai šiandien susitikimas, – antradienio vakarą kalbėjo Laurynas. – Trumpas, trijų valandų, nors teismas ir nusprendė kitaip, bet yra pas mus Lietuvoj žmonių virš teismų ir virš įstatymų. Įdomus faktas tas, kad teks pasitąsyti. Šiandien sužinojau, kad neva mano sūnus, 8 mėnesius tų dalykų burnoj neturėjęs, staiga tapo vėl mamos pienu maitinamas. <...> Gaila tik vaiko, kad įsivelia į tokias nesąmones ir turi po antstolių fotkėm gulėt. Bet jau buvau pasiilgęs labai, tai ir tos kelios valandos tegul bus, kad tik pasimatyti.“
Anksčiau Vilniaus apygardos teismas atmetė sutuoktinių verslininko L. Suodaičio ir nuomonės formuotojos V. Siegel skundus ir nutarė, kad po jų konflikto pradėti tyrimai buvo nutraukti pagrįstai, pranešė prokuratūra.
„Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro priimti nutarimai nutraukti du ikiteisminius tyrimus dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo galutinėmis ir neskundžiamomis Vilniaus apygardos teismo teisėjų nutartimis pripažinti pagrįstais bei teisėtais ir įsigaliojo nuo šių nutarčių paskelbimo“, – buvo teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
Prokuratūra primena, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras po sutuoktinių verslininko L. Suodaičio ir nuomonės formuotojos V. Siegel-Suodaitės konflikto šių metų pavasarį pradėjo du ikiteisminius tyrimus nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau vėliau nutarė juos nutraukti, įvertinus, kad padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė. Šiuos sprendimus teismui apskundė V. Siegel-Suodaitė ir L. Suodaičio advokatas, tačiau teismas, kaip jau minėta, atmetė jų skundus.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad abiem atvejais prokuroras tinkamai nustatė ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą, skundžiami nutarimai buvo patvirtint ir atitinkamais Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų sprendimais, nutraukti ikiteisminiai tyrimai įvertinti kaip atlikti išsamiai ir visapusiškai, gauti duomenys – tinkamai išanalizuoti, o prokuroro priimti sprendimai yra pagrįsti, motyvuoti ir teisėti.
Prokuratūra primena, kad ikiteisminiai tyrimai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pradėti po V. Siegel-Suodaitės ir L. Suodaičio konflikto, gavus jų pareiškimus. Siekiant išsiaiškinti ir patikslinti pareiškimuose nurodytas aplinkybes, išsamiai ir nešališkai ištirti galimai padarytas nusikalstamas veikas, buvo apklausti pareiškėjai, kiti asmenys, galėję suteikti tyrimui reikšmingos informacijos, gautos specialistų išvados.
Tyrimų metu nustatyta, kad abu sutuoktiniai konflikto metu padarė vienas kitam sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir sukėlė vienas kitam fizinį skausmą. Surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad sutuoktinių veiksmai buvo spontaniški kilus konfliktinei situacijai ir nebuvo pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitus bendruosius teisės principus, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas.
